de Gerson Jean (Žanas de Žersònas), tikr. Jean Charlier de Gerson 1363 12 14Gerson (Ardėnai) 1429 07 12Lionas, prancūzų katalikų teologas, filosofas, pamokslininkas, pedagogas. 1378–84 studijavo Paryžiaus universitete (Navaros kolegijoje); Pierre’o d’Ailly mokinys. Teologijos daktaras (1394). Nuo 1395 Sorbonos profesorius ir kancleris, nuo 1397 Šv. Donato kapitulos Briugėje dekanas. 1401 grįžo į Paryžių. Buvo vienas aktyviausių Vakarų bažnyčios bręstančio skilimo priešininkų. 1415 pabėgus popiežiui Jonui XXIII, kartu su Pierre’u d’Ailly vadovavo Konstanco susirinkimui.
Būdamas Sorbonos kancleriu siekė suvienodinti akademinę teologiją (turėjo būti dėstomas tik tomizmo mokymas, pripažintas nelygstamu Tomo Akviniečio autoritetas, naudojamas klausimų metodas ir tik lotynų kalba, turėjo dėstyti ir egzaminuoti tik universiteto profesoriai ir kita). Ypač kėlė konsiliarizmo reikšmę, Bažnyčios susirinkimų sprendimus laikė aukštesniais už popiežiaus valią (ypač kalbose Konstanco susirinkime), traktate Apie bažnytinę valdžią (De potestate ecclesiae 1391–1415) popiežių prilygino konstituciniam monarchui. Vienas mokymo apie tiesos dvilypumą šalininkų. Filosofiniuose svarstymuose derino nominalistų ir realistų, teologiniuose – dogmatikų ir mistikų nesutarimus.
Dėl gausaus mokslinio palikimo (parašė daugiau kaip 400 veikalų; pilniausi rinkiniai išleisti 12 t. 1926, 10 t. 1960–74) ir plačios veiklos laikomas vienu žymiausių vidurinių amžių teologų (vadinamas krikščioniškiausiu daktaru, lotynų kalba doctor christianissimus). Svarbiausi traktatai apie mistinę teologiją: Svarstymai apie spekuliacinę mistinę teologiją (Considerationes de theologia mystica speculativa 1402–03), Apie praktinę mistinę teologiją (De theologia mystica practica 1407), Apie scholastinį mistinės teologijos aiškinimą (De elucidatione scholastica theologiae mysticae 1424). Veikale Svarstymai apie šventąjį Juozapą (Consideration sur Saint Joseph) ir poemoje Josephina (1414–17) propagavo šv. Juozapo kultą.
Kiti svarbesni veikalai: Apie paklusnumo atstatymą (De restitutione obedientiae 1400), Apie sielų išbandymą (De probatione spirituum 1401), Apie dvigubą logiką (De duplici logica 1401), Dvi paskaitos prieš tuščią smalsumą tikėjimo reikaluose (Lectiones duae contra vanam curiositatem in negotio fidei 1402), Apie paguodą teologija (De consolatione theologiae 1414–19), Apie popiežiaus pašalinimą iš Bažnyčios (De auferibilitate papae ab Ecclesia 1417), Apie metafizikos ir logikos santarvę (De concordia metaphysica cum logica 1426).
2452