Jevgenij Lifšic
Lifšic Jevgenij (Евгений Лифшиц, Jevgenijus Lfšicas) 1915 02 11Charkovas 1985 10 29Maskva, rusų fizikas teoretikas. I. Lifšico brolis. Londono karališkosios draugijos užsienio narys (1982).
Išsilavinimas ir veikla
1933 baigė Charkovo politechnikos institutą. 1933–1938 dirbo Charkovo fizikos ir technikos institute, 1939–85 SSRS mokslų akademijos Fizikos problemų institute Maskvoje. Dėstė Charkovo universitete, Charkovo mechanikos ir mašinų statybos institute, Charkovo cheminės technologijos institute, Maskvos universitete ir Pedagoginiame institute. SSRS mokslų akademijos narys (1979).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – kvantinė lauko teorija, kvantinė mechanika, kvantinė elektrodinamika, statistinė fizika, skysčių mechanika, tamprumo teorija, fizikinė kinetika, kosmologija. 1935 su L. Landau sukūrė feromagnetikų domeninės sandaros ir feromagnetinio rezonanso teorijas, sudarė magnetinio momento judėjimo lygtį (Lifšico lygtis). Išplėtojo II rūšies fazinių virsmų teoriją (Lifšico kriterijus). 1944 numatė antrojo garso supertakiajame helyje atradimo būdą.
Knygos
Parašė daugiatomį vadovėlį Teorinės fizikos kursas (Kurs teoretičeskoj fiziki, su L. Landau, 10 d. 1958–79).
Apdovanojimai
Lenino premija (1962).