Johann Gottlieb Fichte

Fichte Johann Gottlieb (Johanas Gotlybas Fchtė) 1762 05 19Rammenau (prie Dresdeno) 1814 01 29Berlynas, vokiečių filosofas.

Studijavo teologiją, filosofiją, teisę Jenos (nuo 1780) ir Leipcigo (1781–84) universitetuose. 1791 lankėsi Karaliaučiuje, bendravo su I. Kantu. 1794–99 dėstė Jenos universitete; nepagrįstai apkaltintas ateizmo idėjų skleidimu atleistas. Nuo 1800 dėstė Berlyne (1806 – Karaliaučiaus universitete), vienas Frydricho Vilhelmo universiteto kūrėjų (1810 išrinktas pirmuoju rektoriumi). Dalyvavo kovose prieš Napoleoną I, skelbė nacionalistines idėjas (knyga Kalbos vokiečių tautai / Reden an die deutsche Nation 1808).

Johann Gottlieb Fichte (dailininkas Heinrich Plähr, aliejus, apie 1800)

Svarbiausi veikalai ir idėjos

Rėmėsi I. Kanto filosofija, bet neigė jo tezę, kad žmogus negali pažinti savaiminės tikrovės (daiktas pats savaime).

Pasak J. G. Fichteʼs, filosofijoje svarbiausia subjektas – aš (knyga Žmogaus paskirtis / Die Bestimmung des Menschen 1800, lietuvių kalba 1982). Absoliutųjį aš (traktavo kaip bendrybę) formuoja mąstymas ir valia. Praktinis protas lemia kūrybinę veiklą, todėl žmogus kuria pats save. Savarankiškumas ir pareigų laikymasis laisva valia garantuoja žmogui laimę ir laisvę, kurią jis privalo apriboti, kad netrukdytų kito laisvei (knyga Dorovės teorijos sistema / Das System der Sittenlehre 2 d. 1797–98).

J. G. Fichteʼs manymu, teisė turi nagrinėti išorinius žmonių santykius (knyga Prigimtinės teisės pagrindai / Grundlage des Naturrechts 1796). Teisiniams santykiams įgyvendinti reikalingas bendruomeninis valstybingumas.

Kiti veikalai

Kiti veikalai: Bendrosios mokslo teorijos pagrindai (Grundlage der gesammten Wissenschaftslehre 1794), Apie žinių mokslo sąvoką (Über den Begriff der Wissenschaftslehre 1794), Naujasis žinių mokslas (Wissenschaftslehre nova methodo 1796–99), Naujas bandymas apibūdinti žinių mokslą (Versuch einer neuen Darstellung der Wissenschaftslehre 1798), Žinių mokslas (Die Wissenschaftslehre 1804), Viso apreiškimo kritika (Versuch einer Critik aller Offenbarung 1792), Bandymas pataisyti visuomenės požiūrį į Prancūzijos revoliuciją (Beitrag zur Berichtigung der Urteile des Publikums über die französische Revolution 1793), Uždara komercinė valstybė (Der geschlossene Handelsstaat 1800), Palaiminto gyvenimo instrukcija, arba Religijos mokslas (Die Anweisung zum seligen Leben oder auch die Religionslehre 1806), Apie mokslininko esmę ir jos apraiškas laisvės srityje (Ueber das Wesen des Gelehrten, und seine Erscheinungen im Gebiete der Freiheit 1806), Pagrindiniai šiuolaikinės epochos bruožai (Die Grundzüge des gegenwärtigen Zeitalters 1806), Teisės mokslo sistema (Das System der Rechtslehre 1812).

J. G. Fichteʼs filosofija turėjo įtakos G. W. F. Hegeliui, M. Weberiui, J.‑P. Sartre’ui.

384