John Burdon Sanderson Haldane
Haldane John Burdon Sanderson (Džonas Berdonas Sandersonas Hòldeinas) 1892 11 05Oksfordas 1964 12 01Bhubanešvar (Odišos valstija, Indija), anglų genetikas, evoliucijos biologas. J. S. Haldane’o sūnus. Londono karališkosios draugijos (1932) narys. Populiacijų genetikos, gamtinės atrankos matematinės analizės vienas pradininkų (su R. A. Fisheriu ir S. Wrightu).
John Burdon Sanderson Haldane
Būdamas 10 m. amžiaus jau padėjo tėvui atliekant kvėpavimo fiziologijos bandymus. 1914 baigė Etono ir Naująjį koledžus Oksforde (klasikinės literatūros ir matematikos studijas). Studijų metais, skaitydamas G. Mendelio, C. Darwino ir R. Fisherio darbus, susidomėjo genetika. 1914–18 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Po karo dirbo kartu su tėvu tirdamas kvėpavimo fiziologiją, atliko eksperimentus su savimi siekdamas suprasti žmogaus reakciją į deguonies trūkumą ir padidėjusį slėgį. 1923–32 dėstė Kembridžo universitete, biologijos tyrimuose pradėjo taikyti matematikos metodus. Dar dėstė Kalifornijos universitete Berkeley (1932), Londono universitete (1933–57). 1940–49 vadovavo laikraščio Daily Worker redakcijai.
1938 įstojo į Didžiosios Britanijos komunistų partiją. 1956 nusivylęs komunizmo idėjomis ir sovietine T. Lysenkos genetikos teorija iš partijos išstojo. 1957 emigravo į Indiją ir 1961 priėmė Indijos pilietybę. Vadovavo Bhubanešvaro universiteto Genetikos ir biometrijos laboratorijai.
X chromosomoje atrado hemofilijos ir daltonizmo genus, tyrė fermentus, t. p. prisidėjo prie fermentų veikimo teorijos ir žmogaus fiziologijos tyrimų. Matematiškai aprašė genų dažnių pokyčius populiacijose veikiant natūraliajai atrankai, mutacijoms ir atsitiktiniams pokyčiams. Tęsdamas tėvo darbus tyrė žmogaus kvėpavimo reguliaciją, dekompensacijos poveikį. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių žmogaus fiziologijos, genetikos, populiacijų dinamikos ir evoliucijos teorijos temomis.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Gyvūnų biologija (Animal Biology, su J. S. Huxley, 1927), Evoliucijos priežastys (The Causes of Evolution 1932), Genetikos biochemija (The Biochemistry of Genetics 1954).