Margolis Joseph (Džozefas Márgolisas) 1924 05 16Newark, Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Dr. (1953).
1950 baigė Kolumbijos universitetą. Nuo 1968 Temple’io universiteto (Filadelfija) filosofijos profesorius. Dar dėstė filosofiją Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Europos, Japonijos, Pietų Amerikos Respublikos universitetuose.
Pritarė vadinamajai mokslo vienovės programai, kuriai įgyvendinti reikia susieti analitinės ir hermeneutinės filosofijos tradicijas, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų filosofiją ir metodologiją, mokslo teoriją ir istoriją, pabrėžti mokslinių atradimų ir technologinių inovacijų svarbą. Šios programos ontologinis pagrindas – vadinamasis nereduktyvusis materializmas, teigiantis evoliucinį materijos savybių atsiradimą ir neigiantis jų redukavimą vieną į kitą. Sąmonės intencionalumą J. Margolisas siejo su išgyvenimais – suvokimas turi būti susijęs su suvokiančiojo troškimais ar poreikiais. Meno filosofijoje nagrinėjo meno kūrinio ontologinę problematiką, avangardistinio meno, gyvenimo estetizacijos klausimus. Pritarė kultūrologinei meno koncepcijai – meno kūrinio atsiradimą lemia kultūrinė aplinka. Kultūros objektas neredukuojamas į materiją, jis išreiškia ženklo ir tipo (konkretybės ir abstrakcijos) dialektiką.
Joseph Margolis
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Vertybės ir elgesys (Values and Conduct 1971), Asmenybės ir sąmonės (Persons and Minds 1978), Menas ir filosofija (Art and Philosophy 1980), Kultūra ir kultūros esybės (Culture and Cultural Entities 1984), Tiesa apie reliatyvizmą (The Truth about Relativism 1991), Scientizmo atskleidimas: Amerikiečių filosofija dvidešimtojo amžiaus pabaigoje (The Unraveling of Scientism: American Philosophy at the End of the Twentieth Century 2003).
384
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.