Kãaba (arab. ka‘b – kubas), musulmonų pagrindinės mečetės Al Masdžid al Charamo Mekoje svarbiausia dalis. Tai akmeninis 15 m aukščio, 12 m ilgio ir 10 m pločio statinys, jo kampai atgręžti į 4 pasaulio šalis. Rytinės sienos lauko pusėje įmūrytas Juodasis akmuo. Šiaurės rytų sienoje 2 m aukštyje yra durys, vidinės ir išorinės; pastarųjų paviršius padengtas auksu su trupučiu sidabro, ornamentuotas Korano citatų raižiniais; einantiems į vidų pristatomos kopėtėlės. Kaaba dengiama juodu audeklu (kisva). Laikoma dangiškosios šventovės įkūnijimu žemėje. Pasak legendos, ją pastatė Adomas, atstatė, vykdydami Alacho valią, Ibrahimas (Abraomas) ir Izmaelis; sienoje įmūrijo Juodąjį akmenį. Kaaba stovinti toje vietoje, virš kurios angelai danguje atlieka tavafą (ėjimą apie dangiškąją šventovę). Nuo 622 (hidžra) meldžiantis į Kaabą atsigręžiama veidu (iki tol, manoma, buvo atsisukama į Jeruzalę), mečetėse jos kryptį rodo maldų salės sienoje įrengta nedidelė niša (michrabas). Nuo 629 Kaaba lankoma per chadžą (pirmajam vadovavo pranašas Mahometas). 7 a. pradžioje kalifo Omaro įsakymu aplink Kaabą pastatyta mečetė (buvo restauruojama ir perstatoma).
Kaaba
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.