Karl Schmidt-Rottluff

Karl Schmidt-Rottluff

Schmidt-Rottluff Karl (Karlas Šmtas‑Ròtliufas), tikr. Karl Schmidt 1884 12 01Rottluf (prie Chemnitzo) 1976 08 10Vakarų Berlynas, vokiečių tapytojas, grafikas. Ekspresionizmo atstovas. Dailininkų grupuotės Tiltas vienas steigėjų (1905) ir narys. 1905–06 studijavo architektūrą Technikos aukštojoje mokykloje Dresdene. Prūsijos meno akademijos Berlyne narys (1931; 1933 nacių iš jos pašalintas). Patyrė nacių persekiojimą (1937). Per vadinamojo išsigimusio meno akcijas (Išsigimęs menas) Vokietijoje 1937 buvo konfiskuoti ar sunaikinti 608 K. Schmidto‑Rottluffo kūriniai, 1941 jam uždrausta kurti. Po II pasaulinio karo dėstė Vaizduojamojo meno akademijoje Berlyne; profesorius (1947). 1967 Vakarų Berlyne K. Schmidtas‑Rottluffas įkūrė grupuotės Tiltas muziejų.

Kūryba

Savitam kūrybos stiliui susiformuoti turėjo įtakos E. Heckelio, E. L. Kirchnerio kūryba. Ankstyvojo laikotarpio paveikslai smulkaus potėpio, pastoziškos energingos tapysenos (Namas sodų gatvėje 1906). Vėliau K. Schmidto‑Rottluffo tapyba išsiskyrė neįprastais ryškių grynų spalvų deriniais (neretai tamsių ir kontrastingų spalvų gama), konstruktyviomis kompozicijomis su ritmiškai atsikartojančiais stambiais, panašaus dydžio spalvų plotais. Daugiausia nutapė peizažų ir figūrinių kompozicijų (Vidurdienis viržynėje 1908, Žydintys medžiai 1909, Namai naktį 1912, Saulė virš pušyno, Kaimas prie jūros, abu 1913, Mergina prie veidrodžio 1914). 1911–13 nutapė Šiaurės ir Baltijos jūros kraštovaizdžių, Norvegijos vaizdų. Vėlyvojo laikotarpio paveikslai švelnesnių spalvų, paprastesnių, atpažįstamų formų, svarbesnis tapo piešinys, kontūras (Rugpjūčio rytas 1963). Garsėjo ir raiškiais medžio raižiniais bei litografijomis, kuriose ryšku religinė tematika, žmogaus ir gamtos santykio tema. Sukūrė medžio skulptūrų.

K. Schmidt-Rottluff. Rudens peizažas (aliejus, 1907, Thysseno-Bornemiszos muziejus Madride; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)

2648