Weierstrass Karl (Karlas Vèjerštrasas), tikrieji vardai Theodor Wilhelm 1815 12 31Ostenfelde (prie Ennigerloh, Šiaurės Reinas-Vestfalija) 1897 02 19Berlynas, vokiečių matematikas. Karaliaučiaus universiteto garbės daktaras (1854).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1834–38 studijavo teisės mokslus Bonos universitete, 1839–40 – matematikos mokslus Münsterio universitete. 1842–56 matematikos mokytojas, nuo 1856 Technikos universiteto Berlyne profesorius.
Mokslinė veikla
Dar mokytojaudamas tyrė funkcijų teorijos pagrindus, sukūrė logiškai pagrįstą realiųjų skaičių sistemą, pateikė funkcijos ribos dabartinę sampratą. Tačiau to meto K. Weierstrasso matematikos darbai tapo žinomi tik 1854, kai buvo paskelbti Crelles žurnale. 1872 sudarė pavyzdį funkcijos, kuri visur tolydi ir nediferencijuojama. Įrodė daugelį dabartinių matenatinės analizės teoremų (Weierstrasso teoremos, Weierstrasso–Stone’o teorema), pradėjo naudoti funkcijų tolygaus konvergavimo sąvoką (Weierstrasso požymis). Išplėtojo analizinių funkcijų teoriją. Nustatė integralo ekstremumo pakankamas sąlygas, tyrė geodezines kreives ir minimaliuosius paviršius, sukūrė tiesinės algebros elementariųjų daliklių teoriją, plėtojo variacinį skaičiavimą. K. Weierstrassas laikomas vienu matematinės analizės kūrėju. Jo pedagoginė veikla skatino matematikos plėtotę. Tarp jo mokinių buvo G. F. L. Ph. Cantoras ir S. Kovalevskaja.
Karl Weierstrass
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 14 100 ir krateris Mėnulyje.
1751