Lepcigo universitètas (vok. Universität Leipzig), vienas didžiausių Vokietijos ir vienas seniausių Europos universitetų.
Struktūra ir veikla
Veikia 14 fakultetų: Teologijos, Teisės, Istorijos, meno ir orientalistikos, Filologijos, Edukologijos, Socialinių mokslų ir filosofijos, Ekonomikos ir vadybos, Sporto mokslų, Medicinos, Matematikos ir informatikos, Biomokslų, farmacijos ir psichologijos, Fizikos ir žemės mokslų, Chemijos ir mineralogijos bei Veterinarinės medicinos. Yra daugiau kaip 120 institutų, universitetinė ligoninė, Leipcigo universiteto biblioteka (įkurta 1543), Muzikos instrumentų muziejus (įkurtas 1929), eksperimentinės psichologijos laboratorija (įkurta 1879, pirmoji pasaulyje). Apie 31 000 studentų, apie 5500 darbuotojų (2023).
Leipcigo universiteto logotipas
įėjimas į Leipcigo universiteto pastatą Augusteum (rekonstruotas 2012, architektas Erickas van Egeraatas) iš Augusto aikštės
įėjimas į Leipcigo universiteto bibliotekos pagrindinį pastatą Bibliotheca Albertina
Istorija
Universitetas įkurtas 1409 12 02 pritariant popiežiui Aleksandrui V. 1953–1991 vadintas Karlo Marxo universitetu.
2005 buvo 31 170 studentų, 3190 dėstytojų, 2018/2019 – 29 459 studentų, 3234 dėstytojai.
Nobelistai
Universitete studijavo aba dėstė Nobelio premijos laureatai: F. Bergius, F. Blochas, C. Boschas, P. J. W. Debye, W. K. Heisenbergas, H. K. Hartlineʼas, G. L. Hertzas, B. Katzas, J. Macleodas, T. Mommsenas, W. H. Nernstas, W. Ostwaldas, F. Preglis, I. I. Rabbi, T. W. Richardsas, N. Söderblomas, G. Stresemannas, S.‑I. Tomonaga.
Lietuviai universitete
Nuo 15 a. Leipcigo universitete mokėsi studentų iš Lietuvos (Leipcigo lietuviai).
Leipcigo universiteto rūmai (kairėje – universiteto buvęs pastatas, 1972, architektas Hermannas Henselmannas, renovuotas 2002, dešinėje – naujieji rūmai, 2017, architektas Erickas van Egeraatas)