Leo Weisgerber

Weisgerber Leo (Leo Vesgerberis) 1889 02 25Metz 1985 08 08Bona, vokiečių kalbininkas. Dr. (1925). 1918–23 Bonos universitete studijavo bendrąją ir lyginamąją kalbotyrą, germanistiką, romanistiką ir keltologiją. 1925 ir nuo 1942 dėstė Bonos, nuo 1926 – Rostocko, nuo 1938 – Marburgo universitete; profesorius (1926). Tyrinėjo kalbos struktūrinę semantiką, teigė, kad kalbos vieneto reikšmė negali būti aprašyta atsietai nuo tą patį semantinį lauką sudarančių kitų kalbos vienetų. Veikale Gimtoji kalba ir dvasios susiformavimas (Muttersprache und Geistesbildung 1929) kalbą traktavo kaip žmogaus dvasinio pasaulio ir aplinkos, veikiančios jį per kalbą, tarpininkę, todėl skirtingomis kalbomis kalbantys žmonės nevienodai suvokia aplinką. Kiti svarbiausi veikalai: Kalbos vieta bendrosios kultūros struktūroje (Die Stellung der Sprache im Aufbau der Gesamtkultur 2 t. 1933–34), Apie vokiečių kalbos sodrumą (Von den Kräften der deutschen Sprache 4 t. 1949–50), Vartai į gimtąją kalbą (Das Tor zur Muttersprache 1945), Gimtoji kalba europietiškame mąstyme (Die Entdeckung der Muttersprache im europäischen Denken 1948), Keturi kalbų mokymosi etapai (Die vier Stufen in der Erforschung der Sprachen 1963).