Levi ben Geršom (Lèvis ben Gešomas), Gersonidas, akronimas Ralbag 1288Bagnols-sur-Cèze (Languedoc) 1344 arba 1370Perpignan (?), Talmudo aiškintojas, filosofas, matematikas. Biografinių duomenų beveik neišliko.
Filosofijoje sekė Aristotelio idėjomis. Levis ben Geršomas teigė, kad Tora nedraudžia laikyti teisingu to, ką protas suvokia kaip tiesą. Prieštaravo Maimonido pasaulio sukūrimo teorijai, anot Levio ben Geršomo, pasaulis sukurtas iš pirminės materijos, kuri neturėjo formos ir savybių, Dievas įkvėpė jai esmę, formą, judėjimą ir gyvybę. Nustatytus trylika Toros aiškinimo metodų Levis ben Geršomas siekė pakeisti devyniais logikos principais.
Svarbiausias filosofijos veikalas – Viešpaties kovų knyga (Sefer Milhamot Adonai 6 dalys, parašyta tarp 1317 ir 1329). Jame (prieštaraudamas Maimonido teorijai, išdėstytai veikale Sutrikusiųjų vadovas / More Nevukhim) Levis ben Geršomas nagrinėjo sielos nemirtingumo (jį įrodinėjo remdamasis universalijų teorija), pranašų ir pranašavimo (šią veiklą Levis ben Geršomas aiškino kaip žmogaus laisvos valios įrodymą, nes, anot jo, žmogus pats pasirenka bendravimą su universaliu protu), išminties, apvaizdos, dangaus sferų, kūrimo klausimus.
Parašė aritmetikos (Knyga apie skaičius / Sefer ha-mispar 1321), trigonometrijos (Apie sinusus, stygas ir lankus / De sinibus, chordis et arcubus 1342), astronomijos (popiežiaus Klemenso VI įsakymu Levio ben Geršomo astronominis veikalas 1342 išverstas į lotynų kalbą) studijų, Aristotelio ir Averojaus veikalų komentarų, Euklido veikalo Pradmenys pirmų 5 knygų (1–4 dėstoma planimetrija, 5 – proporcijų teorija) komentarą Skaičių harmonija.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.