Lietuvõs Respùblikos advokatūrà

Advokato veikla, teisės, pareigos

Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Advokatūros įstatymas (2004), Lietuvos advokatų etikos kodeksas (2005), Lietuvos advokatūros įstatai (2006) ir kiti teisės aktai. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Asmuo pripažįstamas advokatu, jei jis yra Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą ar atliko ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką, yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę kalbą, išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą (šis reikalavimas netaikomas asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo darbo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai), neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Advokatas privalo apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu (minimali suma 29 000 eurų), turėti nuolatinę darbo vietą (kontorą), sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti, per teismo posėdį dėvėti mantiją, nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, saugoti advokato veiklos dokumentus. Advokatas teisės aktų nustatyta tvarka už atlyginimą gali teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, testamento vykdytojo turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai, jis t. p. gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros institucijos nariu, negaudamas už tai jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.

Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (sugyventiniui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims. Advokatas, kuris byloje yra ar buvo vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju, t. p. jis negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys. Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą, dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

Advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis raštu prašo būti išbrauktas, pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu; jei paaiškėja, kad jį įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys; jei advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose; jei advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

2018 05 Lietuvoje buvo 2216 advokatų.

Advokatūros istorija

Pirmą kartą Lietuvos teisės šaltiniuose asmens atstovas teisme, vadinamas prokuratoriumi, minimas 1529 Pirmajame Lietuvos Statute (Lietuvos Statutas). Asmens atstovu byloje galėjo būti asmuo, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pagal Antrąjį ir Trečiąjį Lietuvos Statutus prokuratoriumi negalėjo būti teisėjas, pateisėjis ir raštininkas, t. p. svetimšalis, kuris negyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Bylose, kuriose galėjo būti pritaikyta mirties bausmė, buvo leidžiama turėti ir svetimšalį atstovą. Asmeniui, nesugebančiam ginti savo teisių teisme, teismas privalėjo skirti prokuratorių. Našlėms ir našlaičiams prokuratorius būdavo skiriamas nemokamai. Sosto įžeidimo bylose atstovą skirdavo didysis kunigaikštis. 1864 Lietuvoje įsteigtos 2 advokatų kategorijos: privatusis ir prisiekusysis. Advokatai vadovavosi 1864 Rusijos imperijos teismų statutais. 1864–74 buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų tarybos. Nuo 1874 advokatams vadovavo apygardų teismai.

Nepriklausomoje Lietuvoje advokatūros sistema pradėjo veikti 1918 12 03, Valstybės Tarybos Prezidiumo atstovams ir vokiečių okupacinės valdžios įgaliotiniui susitarus dėl nacionalinių teismų perdavimo Lietuvos žiniai. 1918–33 advokatai vadovavosi ir Rusijos imperijos, ir Lietuvos teisės aktais. Privačiuoju advokatu galėjo būti tik įsigijęs patentą asmuo. Prisiekusiuoju advokatu galėjo tapti ne jaunesnis kaip 25 metų amžiaus nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, 5 metų darbo teismo įstaigose stažą ar prisiekusiojo advokato padėjėjo 7,5 metų praktiką. Prisiekusiesiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba (įkurta 1920). Privatieji advokatai turėjo prisiekusiųjų advokatų statusą, tik jie neprivalėjo atstovauti beturčiams ir ginti kaltinamųjų, jei baudžiamojoje byloje turėjo dalyvauti teismo paskirtas gynėjas. Prisiekusiųjų ir privačiųjų advokatų institutai buvo panaikinti 1933 07 11 priėmus Teismų santvarkos įstatymą. Prisiekusieji advokatai ir jų padėjėjai, kurių darbo stažas buvo 5 ar daugiau metų, tapo advokatais, o privatieji advokatai – privačiaisiais gynėjais. Priėmimo į advokatūrą klausimus nagrinėdavo teisingumo ministras. Advokatai turėjo teisę atstovauti asmeniui visuose teismuose, privatieji gynėjai – tik savo apygardos teisme ir to teismo apylinkės teismuose. Apeliaciniuose rūmuose privatieji gynėjai turėjo teisę atstovauti asmeniui tik tose bylose, kuriose jam atstovavo apygardos teismuose. Vyriausiajame Tribunole atstovauti klientui byloje advokatas galėjo tik gavęs Vyriausiojo Tribunolo leidimą.

1940 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą advokatų ir privačiųjų gynėjų institutai buvo panaikinti, o Lietuvos advokatūra pertvarkyta SSRS advokatūros pavyzdžiu. Advokato darbą teisininkai galėjo dirbti tik teisingumo liaudies komisarui leidus. Į Advokatų kolegijos (įkurta 1946) narius priimdavo ir šalindavo Advokatų kolegijos prezidiumas. 1961 buvo patvirtinti LSSR advokatūros nuostatai, kuriuose, išskyrus pilietybę, išsilavinimą ir praktinį darbą, nebuvo numatyta jokių kitų reikalavimų asmeniui, norinčiam tapti advokatu (pvz., advokato teistumas nebeturėjo reikšmės jo karjerai). 1979, 1980 priimti advokatūros įstatymai detaliai reglamentavo Advokatų kolegijos narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę advokatūros veiklą reglamentuojantys įstatymai buvo keičiami dažnai. 1990 03 11–1992 10 31 Lietuvoje su išimtimis galiojo 1980 priimti LSSR advokatūros nuostatai. 1992 priimtas Advokatūros įstatymas, pagal kurį Lietuvos advokatų taryba perėmė LSSR advokatų kolegijos prezidiumo teises. Advokatu galėjo būti Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą ir iš jų ne mažiau kaip 1 metus dirbęs advokato padėjėju bei išlaikęs egzaminą. 1994 šis įstatymas buvo pakeistas – į Lietuvos advokatų sąrašą galėjo būti įrašomi amenys, turintys teisės mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį arba įgiję teisės docento arba profesoriaus vardą, teisėjai, turintys ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo darbo stažą, prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 7 metų prokuroro darbo stažą, ir kiti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 7 metų teisinio darbo stažą. 1998 Advokatūros įstatymo pakeitimai nustatė, kad advokatūra yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, o advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais. Buvo supaprastinta pripažinimo advokatu tvarka (5 metų teisinio darbo stažas arba 1 metų advokato padėjėjo praktika), nustatyti papildomi reikalavimai: nepriekaištinga reputacija, valstybinės kalbos mokėjimas, psichinės sveikatos sutrikimų neturėjimas. 2005 Lietuvos advokatų taryba pertvarkyta į Lietuvos advokatūrą.

2895

advokatas

advokatūra