Lietuvõs Respùblikos gyvéntojai po nepriklausomýbės atkūrmo

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) pradėti demokratiniai pertvarkymai, ūkio reforma, kiti neatidėliotini valstybinių institucijų ir struktūrų kūrimo darbai. Visa tai turėjo įtakos demografiniams procesams. Juos užfiksavo 2001 ir 2011 įvykę visuotiniai Lietuvos gyventojų surašymai.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais gyventojų daugėjo ir 1992 gyveno daugiausia (beveik 3,71 mln.). Nuo 1992 gyventojų skaičius ėmė mažėti (1 lentelė); tai lėmė SSRS kariuomenės išvedimas, t. p. kitataučių (daugiausia slavų) išvykimas į tikrąją savo tėvynę, vėliau – prasidėjusi emigracija.

1 lent. Lietuvos gyventojų skaičius 1990–2019 (tūkst.)
Metai Gyventojų skaičius Iš jų Gyventojų skaičiaus kitimas per metus
    miestuose kaimuose iš viso miestuose kaimuose
1990 3 693,7 2 513,9 1 179,8 +8,3 +12,9 -4,6
1991 3 702,0 2 526,8 1 175,2 +4,3 +4,6 -0,3
1992 3 706,3 2 531,4 1 174,9 -12,4 -21,0 +8,6
1993 3 693,9 2 510,4 1 183,5 -22,6 -24,0 +1,4
1994 3 671,3 2 486,4 1 184,9 -28,3 -28,2 -0,1
1995 3 643,0 2 458,2 1 184,8 -27,8 -25,3 -2,5
1996 3 615,2 2 432,9 1 182,3 -27,2 -4,2 -22,9
1997 3 588,0 2 428,7 1 159,4 -25,7 -30,1 +4,4
1998 3 562,3 2 398,5 1 163,8 -25,9 -21,3 -4,6
1999 3 536,4 2 377,2 1 159,2 -24,3 -20,1 -4,2
2000 3 512,1 2 357,1 1 155,0 -28,1 -25,0 -3,1
2001 3 487,0 2 334,2 1 152,8 -32,4 -23,2 -9,1
2002 3 454,6 2 311,0 1 143,7 -23,1 -15,9 -7,3
2003 3 431,5 2 295,1 1 136,4 -32,6 -30,2 -2,4
2004 3 398,9 2 264,9 1 134,0 -43,7 -31,4 -12,3
2005 3 355,2 2 233,5 1 121,7 -65,4 -42,8 -22,5
2006 3 289,8 2 190,7 1 099,2 -39,8 -23,3 -16,6
2007 3 250,0 2 167,4 1 082,6 -37,4 -23 -14,4
2008 3 212,6 2 144,4 1 068,2 -28,7 -19 -9,8
2009 3 183,9 2 125,4 1 058,4 -41,9 -26,3 -15,5
2010 3 142,0 2 099,1 1 042,9 -89,4 -62 -27,4
2011 3 052,6 2 037,1 1 015,5 -49 -31,5 -17,5
2012 3 003,6 2 005,6 998,0 -31,7 -16,3 -15,4
2013 2 971,9 1 989,3 982,6 -28,4 -14,7 -13,7
2014 2 943,5 1 974,6 968,9 -22,2 -12 -10,2
2015 2 921,3 1 962,6 958,7 -32,7 -19,4 -13,4
2016 2 888,6 1 943,2 945,3 -40,7 -32,1 -8,5
2017 2 847,9 1 911,1 936,8 -39 -26,4 -12,6
2018 2 808,9 1 884,7 924,2 -14,7 -9,3 -5,4
2019 2 794,2 1 875,4 918,8 +0,1* 6,6* -6,5
2020 2 794,3* 1 882,0* 912,3* ....... ....... .......

*gyventojų surašymo duomenys

**išankstiniai duomenys

1993–94 šiek tiek padidėjęs pradėjo mažėti ir Lietuvos kaimo gyventojų skaičius. Nuo 1994 (pirmą kartą taikiu metu) prasidėjo depopuliacijos procesas (1 diagrama). Tais metais tūkstančiui gyventojų gimė 11,6, mirė 12,7, 2018 – gimė 10, mirė 14,1 žmonių.

1990–2018 natūralusis gyventojų prieaugis sumažėjo nuo +17 100 (+4,6 ‰) iki –11 400 (–4,1 ‰). Žemiausi natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai fiksuoti 2007 – –15 600 (–4,8 ‰) žmonių (2 lentelė).

Lietuvos gyventojų gimstamumas ir mirtingumas tūkstančiui žmonių (1945–2018)

2 lent. Natūralusis gyventojų judėjimas (1990–2019)
Metai Gyventojų (tūkst.) 1000 gyventojų
  gimė mirė natūralusis prieaugis gimė mirė natūralusis prieaugis
1990 56,9 39,8 17,1 15,4 10,8 4,6
1991 56,0 41,0 15,0 15,1 11,1 4,0
1992 54,4 41,5 12,9 14,7 11,2 3,5
1993 47,5 46,1 1,4 12,9 12,5 0,4
1994 42,4 46,5 -4,1 11,6 12,7 -1,1
1995 41,2 45,3 -4,1 11,4 12,5 -1,1
1996 39,1 42,9 -3,8 10,8 11,9 -1,1
1997 37,8 41,1 -3,3 10,6 11,5 -0,9
1998 37,0 40,8 -3,7 10,4 11,5 -1,1
1999 36,4 40,0 -3,6 10,3 11,3 -1,0
2000 34,1 38,9 -4,8 9,8 11,1 -1,3
2001 31,5 40,4 -8,9 9,1 11,6 -2,5
2002 30,0 41,1 -11,1 8,6 11,8 -3,2
2003 30,6 41,0 -10,4 8,9 11,9 -3,0
2004 30,4 41,3 -10,9 8,8 12,0 -3,2
2005 30,5 43,8 13,3 8,9 12,8 -3,9
2006 31,2 44,7 -13,5 9,2 13,2 -4,0
2007 30,0 45,6 -15,6 9,3 14,1 -4,8
2008 31,5 43,8 -12,3 9,9 13,7 -3,8
2009 32,2 42,0 -9,8 10,2 13,3 -3,1
2010 30,7 42,1 -11,4 9,9 13,6 -3,7
2011 30,3 41,0 -10,7 10,0 13,6 -3,6
2012 30,5 40,9 -10,4 10,2 13,7 -3,5
2013 29,9 41,5 -11,6 10,1 14,0 -3,9
2014 30,4 40,3 -9,9 10,3 13,7 -3,4
2015 31,5 41,8 -10,3 10,8 14,4 -3,6
2016 30,6 41,1 -10,5 10,7 14,3 -3,6
2017 28,7 40,1 -11,4 10,1 14,2 -4,1
2018 28,2 39,6 -11,4 10,0 14,1 -4,1
2019* 27,7 38,4 -10,7 9,9    

*išankstiniai duomenys

Gimstamumas mažėja dėl gyventojų emigracijos, ilgesnio studijų laikotarpio, santuokų atidėjimo (pirmą kartą besituokiančios moters vidutinis amžius 2000 buvo 23,6, 2018 – 28 metai), pirmą kartą gimdančios moters amžiaus padidėjimo (1990 – 23,9, 2018 – 27,8 metų), padidėjusio ištuokų skaičiaus (1990 šimtui santuokų teko 35,1 ištuokos, 2006 – 53,2; nuo 2013 pastebimas ištuokų skaičiaus mažėjimas – 2017 šimtui santuokų teko 40,2 ištuokos).

Dėl šių ir kitų priežasčių 1990–2006 vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,03 iki 1,27, vėliau kiek padidėjo – iki 1,63 vaikų 2018 (2 diagrama). Sumažėjo ir vaikų skaičius šeimoje. 1990 trečiųjų šeimoje gimusių vaikų buvo 6150, 2006 – 2930.

Gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo nuo 69,4 metų (1990) iki 75,9 metų (2018; vyrų – 70,9, moterų – 80,6).

vienos moters pagimdytų vaikų vidutinis skaičius 1920–2018

Lietuvos gyventojų mirtingumas 1990–2007 didėjo (nuo 39 800 iki 45 600) daugiausia dėl vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimo, vėliau mažėjo dėl bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo (2018 mirė 39 600 žmonių). Didžiausias mirtingumas 2018 buvo dėl kraujotakos sistemos ligų (55,4 %), piktybinių navikų (20,3 %), virškinimo (4,8 %) ir kvėpavimo (3,5 %) sistemų ligų. Išorinės mirties priežastys sudarė 6,62 %. Nepriklausomybės metais labai sumažėjo kūdikių mirtingumas: iš tūkstančio gyvų gimusių 1990 mirė 10,3, 2006 – 6,8, 2018 – 3,4 kūdikių.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vyko intensyvi vidinė migracija, gyventojų persiskirstymas tarp miestų ir kaimų, t. p. tarp apskričių ir rajonų savivaldybių. Šį persiskirstymą lėmė ūkio šakų netolygi plėtra, naujų technologijų gamybos ir paslaugų procesuose diegimas, žmogiškųjų išteklių poreikio kitimas. Vidinė Lietuvos migracija 1990–2010 sumažėjo nuo 84 058 iki 49 796 žmonių, nuo 2011 vėl augo ir pasiekė 76 176 žmones 2018. Didžiausia vidinė migracija 2018 buvo Vilniaus (20 629 žmonės), Kauno ir Klaipėdos apskrityse. 2006 į miestus atvyko 31 979, į kaimus – 19 609 žmonės, 2018 atitinkamai 42 931 ir 33 245 žmonės.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė kelias į jos darbo rinką ir dėl to padidėjo emigracija, ypač iš tų šalies regionų, kuriuose atsirado didesnis nedarbas, nedidėjo darbo užmokestis. Pagal emigracijos mastus Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990) iki įstojimo į Europos Sąjungą (2004) iš Lietuvos išvyko 348 710 žmonių (apie 24 900 per metus). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą emigracijos mastas išaugo: 2004–18 išvyko 651 155 Lietuvos gyventojai (apie 43 400 per metus, vien 2010 išvyko 83 157).

2006 daugiausia Lietuvos gyventojų (67,5 % visų emigravusių) išvyko į Europos Sąjungos šalis: į Didžiąją Britaniją (26 %), Airiją (20 %), Vokietiją (9 %); į Jungtines Amerikos Valstijas emigravo 12,9 % visų išvykusiųjų. 2017 daugiausiai Lietuvos gyventojų išvyko į Didžiąją Britaniją (45 % visų išvykusiųjų).

2017 daugiausiai emigravo Vilniaus (11 107) ir Kauno (9 085) apskričių gyventojų. Vyrų išvyko daugiau nei moterų (vyrų – apie 51,5 %, moterų – apie 48,5 %), apie 43 % emigrantų – 20–29 metų amžiaus.

2006 į Lietuvą atvyko 7745 žmonės, iš jų 56,4 % – vyrai. 71,1 % imigrantų buvo Lietuvos piliečiai, daugiausia 20–34 metų. Dauguma imigrantų (53,8 %) buvo iš Europos Sąjungos šalių: iš Didžiosios Britanijos – 19,7 %, Airijos – 9,9 %, Vokietijos – 7,4 %, iš kitų Europos šalių (ne Europos Sąjungos narių) – 32,5 % visų atvykusiųjų – daugiausia iš Rusijos (12,3 %), Baltarusijos (12,2 %), Ukrainos (4,9 %). 2018 į Lietuvą atvyko 28 914 žmonių (14 676, apie 51 % visų atvykusių, gimę Lietuvoje), dauguma (7 670, apie 26,5 % visų atvykusių) – iš Didžiosios Britanijos. 5 811 (apie 20,1 %) žmonių atvyko iš Ukrainos.

2271

2764

Pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai

Lietuvos gyventojai Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)

Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)

Lietuvos Respublikos gyventojai (1918–1940)

Lietuvos gyventojai sovietinės (1940–1941) ir Vokietijos (1941–1944) okupacijų metais

Lietuvos gyventojai sovietinės okupacijos metais (1944–1990)

lietuviai

Lietuvos tautinės mažumos