Zamenhof Ludwik Lejzer (Liudvikas Leizeris Zãmenhofas) 1859 12 15Balstogė 1917 04 14Varšuva, kalbininkas, oftalmologas. Litvakas. Esperanto sukūrėjas.
Išsilavinimas ir gydytojo veikla
Gimė Lietuvos žydų šeimoje, tėvas buvo vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojas, žydiškų leidinių hebrajų ir jidiš kalbomis cenzorius. 1873 su šeima persikėlė į Varšuvą, čia lankė filologinės pakraipos gimnaziją. Nuo 1879 studijavo mediciną Maskvos, 1881–84 – Varšuvos universitete (diplomą gavo 1885). 1885 sausio pabaigoje atvyko į Veisiejus atlikti bendrosios medicinos praktikos (čia gyveno jo sesuo Fania su vyru vaistininku Aleksandru Pikoveriu, L. L. Zamenhofo studijų draugu; laikoma, kad esperanto kalbos projektas baigtas Veisiejuose). 1885 gegužės pabaigoje išvyko į Varšuvą stažuotis žydų ligoninės oftolmologijos skyriuje, šiame mieste gyveno 1886, 1890–93 ir nuo 1897. 1885 dirbo Plocke, 1886 tobulinosi oftalmologijos kursuose Vienoje, apie 1888 dirbo Breste, Balstogėje, 1889 Chersone, 1893–97 Gardine.
Ludwik Lejzer Zamenhof
Esperanto
pirmojo esperanto vadovėlio Tarptautinė kalba: Įvadas ir pilnas vadovėlis (Lingvo internacia: Antaŭparolo kaj plena lernolibro 1887) antraštinis puslapis
1878 pristatė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, vėliau jį tobulino. 1887 07 26 Varšuvoje Dr. Esperanto slapyvardžiu išleido pirmąjį esperanto vadovėlį Tarptautinė kalba: Įvadas ir pilnas vadovėlis (Lingvo internacia: Antaŭparolo kaj plena lernolibro, rusų kalba, tais pačiais metais lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis); šią dieną švenčiama tarptautinė esperanto diena. Vadovėlį sudaro 6 puslapių 16 taisyklių gramatika, 917 žodžių žodynėlis, esperanto kalbos chrestomatija (malda Tėve mūsų, laiško pavyzdys, ištraukos iš Biblijos, H. Heine’s eilėraščio vertimas, 2 L. L. Zamenhofo eilėraščiai). 1889–95 buvo laikraščio La Esperantisto (nuo 1892 Esperantisto) redaktorius.
1905 išleido vadovėlį Esperanto pagrindai (Fundamento de Esperanto), 1905 08 05–12 pirmajame Pasauliniame esperanto kongrese Boulogne‑sur‑Mer jis paskelbtas oficialiu kalbos šaltiniu (sudaro įvadas, gramatika, pratimų rinkinys, žodynas; gramatikos ir žodyno skyriai parašyti prancūzų, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis). Kiti svarbesni veikalai: Antroji tarptautinės kalbos knyga (Dua libro de l’ lingvo internacia 1888), Pilnas rusų–esperanto kalbų žodynas (Plena Vortaro Rusa–Internacia), vadovėlis Pasaulinė esperanto kalba (Vsemirnyj jazyk „esperanto“ 1890), chrestomatija Pagrindinė esperanto kalbos chrestomatija (Fundamenta Krestomatio de la lingvo Esperanto 1903, įtraukta ir A. Dambrausko išverstos 2 lietuvių liaudies dainos ir jo sukurtas eilėraštis).
L. L. Zamenhoho vadovėlio Esperanto pagrindai (Fundamento de Esperanto 1905) viršelis
Vertimai ir kita veikla
L. L. Zamenhofas buvo poliglotas (kalbėjo rusų ir jidiš kalbomis, mokykloje pramoko prancūzų, vokiečių, lotynų, graikų, Varšuvoje išmoko lenkų kalbą). Į esperanto išvertė W. Shakespeare’o (1894), H. Chr. Anderseno (1907), J. W. Goethe’s, F. Schillerio, Molière’o (visi 1908), H. Heine’s (1909) ir kitų rašytojų kūrinių, iš hebrajų – Senąjį Testamentą (išleistas 1926, su kito vertėjo išverstu Naujuoju Testamentu).
Sukūrė ir plėtojo homaranizmo (iš pradžių vadino hilelizmu) mokymą apie dvasinę žmonijos vienovę (leidiniai Hilelizmas. Žydų problemos sprendimo projektas / Gillelizm. Projekt rešenija jevreskogo voprosa 1901, neišplatintas, Homaranizmas / Homaranismo 1913).
Atminimo įamžinimas
L. L. Zamenhofo paminklas Veisiejuose (1998, skulptorius Julius Narušis, architektas V. Jaciunskas)
1926–41 ir nuo 1960 jo vardu vadinama viena Kauno gatvių (su žmona Klara lankėsi šios gatvės name nr. 5 pas uošvį Aleksandrą Zilberniką, kuris finansavo pirmojo esperanto vadovėlio leidybą; nuo 1993 name įsikūrusi Lietuvos esperantininkų sąjunga). L. L. Zamenhofo vardo gatvių yra ir kituose Lietuvos, Lenkijos, Izraelio ir kitų šalių miestuose. 1914 Františkovy Lázně (Karlovy Varų kraštas) atidengtas pirmas paminklas L. L. Zamenhofui. 1998 jam pastatytas paminklas Veisiejuose (skulptorius Julius Narušis, architektas V. Jaciunskas). 1956 L. L. Zamenhofo vardu pavadintas asteroidas nr. 1462, kurį 1938 atrado suomių astronomas Yrjö Väisälä.
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordino Riterio kryžius (1905). Izabelės Katalikės ordino Komandoro kryžius (1909, Ispanija).
L: A. Dambrauskas‑Jakštas Svajotojas Kaunas 2002; V. Lamberti Vienas balsas visam pasauliui: Leizeris Zamenhofas, Esperanto kūrėjas Vilnius 2002; M. Boulton Zamenhofas: Esperanto kalbos autorius Kaunas 2004; R. Dobrzyński Zamenhofo gatvė Kaunas 2004; R. Centassi, H. Masson Žmogus, metęs iššūkį Babeliui = La homo, kiu defiis Babelon Vilnius 2006; V. Šilas Zamenhofas istorinėje Lietuvoje Vilnius 2017; A. Korženkovas Zamenhofas: Biografinė apybraiža Kaunas 2019.
-Dr. Esperanto; Doctor Esteranto; -Esperanto