Mstislavas Dobužinskis

Mstislavas Dobužinskis

Dobužnskis Mstislavas (rus. Mstislav Dobužinskij), Dobujinsky, Dobuzhinsky, Doboujinsky, Dobuzijnsky, Dobuginski 1875 08 15Naugardas 1957 11 20Niujorkas (palaidotas Paryžiuje), Rusijos ir Lietuvos scenografas, tapytojas, grafikas, heraldikas. V. Dobužinskio tėvas. 1889–95 mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1899 baigė teisę Sankt Peterburgo universitete. 1899–1901 mokėsi dailės pas A. Ažbé Miunchene, tobulinosi pas S. Hollósy Vengrijoje. Grįžęs į Rusiją suartėjo su draugija Meno pasaulis, dalyvavo jos rengiamose parodose. Nuo 1907 dirbo scenografu Maskvos, Sankt Peterburgo teatruose (apipavidalino režisierių F. Komissarževskio, V. Mejerholdo, K. Stanislavskio spektaklių). 1914–18 S. Diagilevo trupės Rusų baletas scenografas Paryžiuje. 1919–23 dėstė Peterburgo dailės akademijoje; profesorius (1922). 1924 ir 1929–38 gyveno Lietuvoje.

Nuo 1931 Valstybės teatro vyriausiasis dailininkas. 1929–30 dėstė Kauno meno mokykloje, 1930–33 privačioje dailės studijoje. 1938 režisieriaus M. Čechovo kvietimu dirbo jo teatre ir teatro mokykloje Londone. 1939 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, daug keliavo, dirbo visoje Europoje. Surengė individualių parodų Lietuvoje (apie 15), Paryžiuje, Briuselyje, Londone, Bostone, Kopenhagoje, Romoje.

Sukūrė apie 80 scenovaizdžių Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teatruose (iš jų – Metropolitan Opera). Valstybės teatre Kaune apipavidalino operų (P. Čaikovskio Pikų dama 1925, 1934, M. Musorgskio Borisas Godunovas 1930, W. A. Mozarto Don Žuanas 1933, J. Karnavičiaus Radvila Perkūnas 1937), dramos spektaklių (Varpai 1930, pagal Ch. Dickensą, W. Shakespeare’o Hamletas 1932, N. Gogolio Revizorius 1933), baletų (A. Glazunovo Raimonda 1933), bendradarbiavo su režisieriais B. Dauguviečiu, K. Juršiu, A. Oleka-Žilinsku.

Scenovaizdžiai istoriškai tikslūs, derantys su kitais spektaklio komponentais, kostiumų eskizai raiškūs, ekspresyvūs, paryškinantys veikėjo psichologinį charakterį. Sukūrė Sankt Peterburgo, Vilniaus (ciklas Vilniaus vaizdai 1903–14), Kauno tapybinių ir grafinių peizažų, istorinių portretų. Kūriniai lyriškos nuotaikos, santūrių spalvų, meistriško piešinio, pasižymintys linearizmu, dekoratyviai jungiančiu spalvines dėmes; ryšku draugijos Meno pasaulis inspiruotas domėjimasis istorija. Sukūrė monumentaliosios tapybos kompozicijų Vytauto Didžiojo gimnazijoje Klaipėdoje (apie 1926), Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune (apie 1935). Rusijoje ir Lietuvoje apipavidalino ir iliustravo knygų, vadovėlių (iliustracijos dekoratyvios, ekspresyvios). 1933 dalyvavo kuriant lietuvių heraldiką – herbą, vėliavą, pašto ženklus. Parašė studijas Apie Vytauto ženklą (1932), Vytis: Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės valstybinio herbo istorinių variantų bruožai (1933), t. p. Atsiminimus (išleisti 1976 Niujorke).

M. Dobužinskis. Scenovaizdžio eskizas J. Karnavičiaus operai Radvila Perkūnas (tempera, tušas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

Kūryba turėjo didelę įtaką lietuvių scenografijos raidai. Mokiniai: V. Andriušis, T. Kulakauskas, V. Palaima, L. Truikys, S. Žukas. Kūrinių turi Lietuvos (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), Rusijos, Prancūzijos muziejai.

924

P: Mstislavas Dobužinskis Vilnius 1975. L: Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas = Mstislavas Dobužinskis’s heraldry: not only a science; it is an art / sud. M. Kvizikevičiūtė, D. Norkūnienė, J. K. Pačkauskienė, V. Vaitkevičiūtė Vilnius 2018.

M. Dobužinskis. Plakatas Birštono šaltinio gazuotas vanduo „Birutė“ (1932, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)