New Brunswick (angl.; pranc. Nouveau‑Brunswick; Niu Bránsvikas), provincija Kanados pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno.
Vakaruose ribojasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, iš pietų prieina Fundy įlanka, iš rytų – Šventojo Lauryno įlanka.
Plotas 72 900 km2. 781 500 gyventojų (2020). 2016 gyventojų surašymo duomenimis, 31,3 % New Brunswicko gyventojų gimtoji kalba – prancūzų (kanadiečiai prancūzai).
Centras – Frederictonas (64 200 gyventojų, 2020; aglomeracijoje 111 000 gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Monctonas (79,5; metropolinėje teritorijoje 158,7), Saint Johnas (71,4; metropolinėje teritorijoje 131,8).
New Brunswicko vakaruose – aukštumos, Apalačų kalnų dalys (820 m, Carletono kalnas), rytuose – žemumos. Yra karstinių reljefo formų.
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra –8 °C, liepos – 17 °C. Per metus iškrinta nuo 1000 mm (šiaurėje) iki 1420 mm (pietuose) kritulių.
Svarbiausios upės – Saint Johnas, Saint Croix. Didžiausias ežeras – Grandas. Yra pelkių. Miškai užima apie 85 % New Brunswicko teritorijos (daugiausia auga eglės, maumedžiai, pušys, klevai, beržai). Fundy ir Kouchibouguaco nacionaliniai parkai.
Kasama auksas, sidabras, vario, cinko rūdos, durpės, druska, gaunama nafta, gamtinės dujos. Laivų statyba. Spalvotoji metalurgija, maisto (žuvų perdirbimo, gėrimų, mėsos), naftos perdirbimo, chemijos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, siuvimo pramonė. Pramonės svarbiausias centras – Frederictonas. Auginama bulvės, vaismedžiai (obelys), javai, avižos ir kiti pašariniai augalai. Paukštininkystė, pieninė galvijininkystė. Kertamas miškas. Medžioklė. Žvejyba; daugiausia gaudoma omarai, krabai, moliuskai, austrės, lašišos. Per New Brunswicką eina Monctono–Kvebeko geležinkelis ir plentas. Tiltas per Northumberlando sąsiaurį jungia New Brunswicką su Princo Edvardo sala. Jūrų didžiausias uostas – Saint Johnas. Turizmas.
Istorija
1604 dabartinę New Brunswicko teritoriją, kurioje gyveno daugiausia indėnai mikmakai, pradėjo kolonizuoti prancūzai. Jis buvo Akadijos dalis, kailių prekybos centras, prancūzų žygių į Naująją Angliją bazė.
Per Septynerių metų karą britai 1755 užėmė New Brunswicko svarbiausius fortus ir iškeldino jų gyventojus prancūzus, o 1763 prijungė teritoriją prie Naujosios Škotijos. Nuo 1784 New Brunswickas – atskira kolonija, 1854 gavo dominijos statusą. 19 a. New Brunswickas, kuriame sparčiai plėtota medienos pramonė, laivininkystė, žvejyba, buvo labiausiai apgyventa ir ekonomikos požiūriu stipriausia Didžiosios Britanijos valda Šiaurės Amerikoje. 1867 New Brunswickas tapo viena pirmųjų Kanados dominijos provincijų. Dauguma gyventojų yra po Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės (1775–83) karo į Kanadą atvykusių lojalistų palikuoniai.