opalo kristalai uolienoje

opãlas (lot. opalus, gr. opallios < skr. upala − akmuo, brangakmenis), oksidų klasės hidroksidų poklasio mineralas SiO2·nH2O. Koloidinės rutuliškos struktūros hidrogelis, dažnai sudaro stikliškos išvaizdos aptakių formų agregatus. Bespalvis, bet jo agregatai būna įvairių spalvų (priklauso nuo priemaišų − chromoforų spalvos). Pagal spalvą skiriamos opalo atmainos: taurusis opalas (vaivorykštės spalvų), gialitas (bespalvis), prazopalas (žalsvas), kachalongas (baltas), baltasis opalas, juodasis opalas, ugninis opalas ir kitos. Skaidrioms arba pusiau skaidrioms atmainoms būdinga opalescencija. Opalas persisluoksniuoja su įvairiaspalviu chalcedonu ir sudaro juvelyrinį akmenį – oniksą. Blizgesys stiklo, riebus. Kietumas 5−6,5. Tankis 1900−2300 kg/m3.

Dažniausiai egzogeninės nuosėdinės (susidaro dūlant silikatinėms uolienoms), rečiau hidroterminės (sudaro geizeritus) kilmės. Opalas − svarbiausias opokos, diatomito, trepelio, t. p. iškasamų suakmenėjusių (silicifikuotų) medžių mineralas. Iš opalo sudaryti titnagdumblainių, pinčių, spinduliuočių, kai kurių foraminiferų skeletai. Ilgainiui opalas netenka vandens ir persikristalizuoja į chalcedoną, kvarcą.

Naudojamas chemijos, naftos, maisto pramonėje, keraminiams gaminiams, termoizoliacinėms medžiagoms gaminti. Opalas gaminamas ir sintezės būdu.

Taurusis opalas (juvelyrinis akmuo) daugiausia randamas Australijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje.

-Taurusis opalas; -gialitas; -prazopalas; -kachalongas; -baltasis opalas; -juodasis opalas; -ugninis opalas; -oniksas

2961