opalnos (Opalinata), žiuželinių protistų potipis. 5 gentys: Opalina, Protoopalina, Cepedea, Zelleriella, Protozelleriella. Apie 200 rūšių. Skiriasi dydžiu, forma, žiuželių išsidėstymo tvarka, branduolių skaičiumi ir jų morfologija. Opalinos yra stuburinių gyvūnų, dažniausiai varliagyvių, rečiau žuvų ir roplių žarnyno komensalai (mažai kenkia šeimininkui). Kūnas suplokštėjusio ovalo formos, 500 μm–1 mm ilgio. Būdinga daugybė išilgai kūno lygiomis eilėmis išsidėsčiusių kinetosomų su trumpais žiuželiais, kuriais opalinos juda. Opalinos panašios į infuzorijas, tačiau neturi citostomos, yra 2 arba daugiau identiškų branduolių. Formuoja 2 tipų cistas (gamontocistas ir zigocistas). Minta pinocitozės būdu (kartu su skysčiu patenkančiomis maistingųjų medžiagų liekanomis, bakterijomis). Dauginasi nelytiškai ir lytiškai. Geriausiai ištirtos įvairių rūšių varliagyvių opalinos. Europoje paplitusi Opalinata ranarum, Šiaurės Amerikoje – Opalinata obtrigonoidea, Opalinata martinonae, Pietų Amerikoje – Opalinata elongata, Opalinata phyllomedusae, Australijoje – Protoopalina australis, Afrikoje – Cepedea ir Zelleriella genčių opalinos. Kai kurios rūšys (pvz., Zelleriella distichodi, Zelleriella synodontis) aptinkamos Nilo upėje gyvenančių žuvų žarnyne.

1883