opera semiseria (it. pusiau rimta opera), 18–19 a. italų operos atmaina. Būdinga ir opera seria, ir opera buffa bruožai. Panaši į prancūzų komiškosios operos sentimentaliąją atmainą, vadinamąją ašaringąją komediją (comédie larmoyante). Dažnai melodramatišką siužetą atsveria humoristiniai epizodai, paprastai susiję su komiškais personažais. Vietoj italų operai būdingų paprastųjų rečitatyvų (recitativo secco) vartojami šnekamieji dialogai. Prie opera semiseria priskiriamos kai kurios D. Scarlatti operos, jos bruožų yra N. Piccinni, G. Paisiello, V. Martíno y Solero ir kitų 18 a. 2 pusės kompozitorių kūriniuose. Žymiausia opera semiseria – G. Rossini Šarka vagilė (1815). 19 a. opera semiseria terminą nustota vartoti, bet jos bruožų turi veristų (P. Leoncavallo, P. Mascagni, G. Puccini) operos.