optatỹvas (lot. optativus – geidžiamasis), geidžiamóji núosaka, senovės indoeuropiečių kalbų nuosaka, kurios formos reiškė norimą ar galimą veiksmą. Pvz.: sanskrito bharēt, graikų pheroi ‘tenešie’, lotynų siēt ‘tebūnie’. Optatyvo liekanomis laikomos lietuvių kalbos liepiamosios nuosakos 2 asmens formos be priesagos -k‑ (jos randamos senovės raštuose ir tarmėse, pvz., stóvy ‘stovėk’, prãšai ‘prašyk’) ir 3 asmens formos su galūnėmis ‑ie, ‑i (teeiniẽ, teprãšai). Optatyvu kalbotyroje dar vadinama lietuvių ir kai kurių kitų kalbų tariamoji nuosaka.

2352