orientãvimosi spòrtas, sporto šaka – orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį ir kompasą, per trumpiausią laiką įveikiant trasą su paženklintais kontroliniais punktais. Rūšys: orientavimasis bėgant, slystant slidėmis, važiuojant kalnų dviračiais, orientavimasis takais. Orientuodamiesi sportininkai bėga sprintą, vidutinę trasą, maratoną. Vyksta estafetės, daugiadienės varžybos, kuriose sumuojamas kelių dienų laikas. Orientavimasis takais – orientavimosi sporto rūšis, kai dalyviai kontrolinių punktų buvimą nustato eidami arba važiuodami takais, keliais, bet ne pačiame kontroliniame punkte (įvairaus amžiaus sveiki ir neįgalūs vyrai bei moterys varžosi kartu). 1897 Norvegijoje įvyko pirmosios orientavimosi sporto varžybos. 1961 įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (International Orienteering Federation, IOF). Nuo 1962 vyksta Europos, nuo 1966 pasaulio čempionatai. Orientavimosi sportas turi olimpinės sporto šakos statusą (nuo 1977), bet į olimpinę programą neįtrauktas. Populiariausias Skandinavijoje.

LIETUVOJE 1955 surengtos pirmosios varžybos su orientavimosi įgūdžiais. Nuo 1961 varžybos vyksta pagal tarptautines orientavimosi sporto taisykles, nuo 1967 – Lietuvos čempionatai. 1973 Vilniuje įvyko pirmosios masinės orientavimosi sporto varžybos. 1978 įkurta Lietuvos orientavimosi sporto federacija, 1991 priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją. 1963 pirmosiose SSRS orientavimosi sporto varžybos Užgorode L. Štarolytė iškovojo pirmą, G. Juška – trečią vietas. Daug Lietuvos sportininkų yra SSRS varžybų ir čempionatų nugalėtojai ir prizininkai. Nuo 1992 orientacininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose. Žymesnieji sportininkai, daugkartiniai Lietuvos čempionai: N. Šulčys (dalyvavo 14 pasaulio čempionatų, 1998 tapo vicečempionu), R. Arlauskienė (2005 pasaulio vicečempionė, 2008 Europos bronzos medalininkė), D. Alšauskaitė (2004 iškovojo sidabro medalį), S. Krėpšta, T. Kuzminkas (7 kartus kurčiųjų olimpiados laimėtojas, 2 kartus kurčiųjų pasaulio ir 10 kartų Europos čempionas). 2001 sporto žaidynėse Japonijoje vyrų, 2008 Europos čempionate kalnų dviračių estafetės rungtyje moterų komanda laimėjo sidabro medalius, 2008 neįgaliųjų komanda vežimėliais tapo pasaulio čempione, Europos čempionatų daugkartine prizininke tapo kurčiųjų komanda. 2009 Lietuvoje orientavimosi sportą kultivavo 1450 sportininkų, buvo 7 nusipelnę Lietuvos treneriai, 5 Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos teisėjai, veikė 33 sporto klubai, orientavimosi trasos prie didžiųjų miestų buvo įrengiamos dažn. 2 kartus per savaitę.

S. Krėpšta orientavimosi trasoje (2005)

2413