dvivietis atvirosios klasės sklandytuvas ASK-21

sraigtasparnis Airbus H145M

órlaivis, valdomas aparatas skraidyti Žemės atmosferoje. Žemės gravitacijos lauko ir Žemės atmosferos oro pasipriešinimo jėgas įveikia sukurdamas keliamąją ir traukos (ją sukuria variklis) jėgą. Pagal keliamosios jėgos principą skiriami lengvesni už orą ir sunkesni už orą orlaiviai. Skraidymas lengvesniais už orą orlaiviais vadinamas oreivyste, sunkesniais už orą – aviacija. Lengvesnio už orą orlaivio (aerostato) keliamoji jėga yra aerostatinė, atsirandanti dėl orlaivį užpildančių ir Žemės atmosferos dujų tankio skirtumo. Aerostatai būna be variklio ir su varikliu (dirižablis). Sunkesnio už orą orlaivio keliamoji jėga yra aerodinaminė, sukuriama orlaivio sparnais ir kitomis aerodinaminėmis plokštumomis – dėl skirtingo oro slėgio į sparnų paviršių, kai orlaiviui judant juos nesimetriškai apteka oras: iš apačios slėgis yra didesnis negu iš viršaus. Būna be variklio (aitvaras, sklandytuvas, skraidyklė) ir su varikliu (lėktuvas, malūnsparnis, sraigtasparnis). Orlaivio su nejudamais sparnais (pvz., lėktuvo) keliamąją jėgą lemia greitis: jei jis per mažas, lėktuvas nekyla ir nesilaiko ore. Tam tikslui aerodrome būtini kilimo ir tūpimo takai. Aerodinaminę reaktyvinę keliamąją jėgą ir trauką sukuria pro reaktyvinę tūtą dideliu greičiu ištekanti dujų čiurkšlė; keliamoji jėga yra priešingos krypties negu čiurkšlės kryptis. Orlaivis su reaktyviniu varikliu kilimo greitį pasiekia greičiau. Orlaivis gali kilti ir neįgavęs pradinio greičio (neįgreitėjęs), jei jo sparnai sukami (malūnsparnis, sraigtasparnis) arba plasnojami (ornitopteris).

orlaivio aerostatinės keliamosios jėgos (Y1) susidarymo schema: γ1 – baliono dujų tankis, γ2 – oro tankis; γ2 > γ1

orlaivio aerodinaminės keliamosios jėgos (Y2) susidarymo schema: X – aerodinaminis pasipriešinimas

orlaivio aerodinaminės reaktyvinės keliamosios jėgos (Y3) susidarymo schema: p – dujų čiurkšlė