osetnai (iron, digoron), Šiaurės Kaukazo tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (daugiausia Šiaurės Osetijoje-Alanijoje), Gruzijoje, Turkijoje. 21 amžiaus pradžioje buvo > 0,7 milijono žmonių. Kaba osetinų kalba, rusų, gruzinų, turkų kalbomis. Raštas sukurtas 18 amžiaus pabaigoje kirilikos ir gruzinų raidyno pagrindu, 1923–38 naudojo lotynų raidyną, vėliau – vėl kiriliką, Gruzijoje gyvenantys osetinai 1938–54 – gruzinų raidyną. Tikintieji – krikščionys stačiatikiai, yra musulmonų sunitų. Svarbiausi verslai – ariamoji žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, miežiai, soros), gyvulininkystė (avys, ožkos, galvijai), amatai (audimas, siuvinėjimas, odų ir kailių dirbimas, kalvystė, auksakalystė, medžio ir akmens apdirbimas).

Osetinų gyvenvietės – padrikieji aūlai, lygumose – gatviniai kaimai. Tradicinis būstas – iš akmens ir medžio statomas plokščiastogis namas. Pirmame aukšte laikomi gyvuliai, antras – gyvenamasis. Gyvenamosios patalpos suskirstytos į dvi dalis: vyriškąją ir moteriškąją. Pastato atraminis stulpas ir atviras židinys laikomi šventais. Išliko tradicinės architektūros paminklų – daugiaaukščių gynybinių bokštų ir pilių, dviejų arba trijų aukštų gyvenamųjų bokštų, taip pat – nekropolių ir pagoniškų šventyklų.

Moterų tradiciniai drabužiai – prigludęs vienspalvis chalatas, marškiniai, plačios kelnės. Žiemą avimi kailiniai, odiniai arba medžiaginiai batai, ryšimos skaros. Gausūs paauksuoti sidabro papuošalai. Vyrų drabužiai – čerkesė, bešmetas, marškiniai, plačios kelnės, burka, auliniai batai, papacha. Vyrai prie tradicinių drabužių nešioja durklą. Tradiciniai patiekalai gaminami iš rauginto pieno, miltų, mėsos, pupų, žirnių. Tradiciniai gėrimai – gira ir alus. Gausus folkloras – Nartų epas, istorinės dainos, padavimai, raudos. Išliko senųjų papročių ir tradicijų (giminės narių tarpusavio parama, patriarchalinė bendruomenė, egzogamija, paprotinė teisė, tradiciniai tikėjimai).

Osetinų tauta susiformavo 13 amžiuje iš skitų, sarmatų, alanų ir Kaukazo autochtonų palikuonių. Ją sudaro trys etninės grupės: tagaūrai, kurtatiečiai ir alagiriečiai. Spaudžiama kabardiečių, 16 amžiuje dalis osetinų persikėlė už Kaukazo kalnų į Gruziją. 1774 Osetija prijungta prie Rusijos. 1918 05 dabartinė Alanijos teritorija priklausė Kalniečių Respublikai. 1919 ją užėmė A. Denikino, vėliau Sovietų Rusijos kariuomenė. 1922 Sovietų Rusijos okupuotoje Gruzijoje buvo įkurta Pietų Osetijos autonominė sritis (Pietų Osetija. ISTORIJA), 1924 Osetijoje (Šiaurės Kaukaze) –autonominė sritis (nuo 1936 – autonominė respublika). Prie Šiaurės Osetijos Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos 1944 prijungta Ingušija; jos dalis prijungta prie 1956 atkurtos Čečenijos–Ingušijos Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos. Nuo 1991 Šiaurės Osetijos–Alanijos Respublika (Šiaurės Osetija–Alanija. ISTORIJA) yra Rusijos Federacijos subjektas. 2009 Rusijos okupuotoje Gruzijos dalyje įkurtas marionetinis valstybinis darinys – vadinamoji Pietų Osetijos Respublika.

Pav. osetinai

2840