òsmis (Osmium; gr. osmē – kvapas), Os, periodinės elementų sistemos VIII B grupės cheminis elementas, platinos šeimos metalas. Gamtinį osmį sudaro 7 izotopai, vienas iš jų radioaktyvus (186Os, purėjimo trukmė 2·1015 m.). Žinoma 27 dirbtiniai radioaktyvieji izotopai. Blizgantis, melsvai pilkas arba melsvai juodas, kietas, trapus, sunkus. Kristalo gardelė heksagoninė. Paramagnetikas. Kompaktiškas osmis atsparus rūgštims ir bazėms, oksidacijai (iki 400 °C). Miltelių pavidalo osmis reaguoja su azoto rūgštimi, kaitinamas – ir su sieros rūgštimi, prisijungia halogenus, sierą, seleną, fosforą, deguonį. Lydomas su hidroksidais oksidacinėje terpėje sudaro druskas osmatus, pvz., veikiant natrio hidroksidu gaunamas natrio osmatas Na2OsO4. Gamtoje randamas osmio ir iridžio lydinio siserskito arba iridosmino pavidalo (juose dar gali būti rutenio arba rodžio), kaip izomorfinės priemaišos jo yra sulfidinėse vario‑nikelio, vario‑molibdeno rūdose. Gaunamas oksiduojant ore (800–900 °C) platinos šeimos metalų rūdų koncentratą. Susidaro osmio oksidas OsO4, jį veikiant kurio nors hidroksido vandeniniu tirpalu – kompleksinis junginys [OsO2(NH3)2]Cl2. Jį redukuojant vandeniliu gaunamas grynas osmis. Naudojamas superkietiesiems ir dilimui atspariems iridžio, rutenio, kobalto, volframo lydiniams legiruoti. Osmio milteliai ir osmio‑platinos lydinys naudojami kaip katalizatoriai, spalvotais junginiais dažomas porcelianas. 1803 atrado S. Tennantas (Didžioji Britanija).

Lent. Osmis
atominis skaičius 76
atominė masė 190,23
stabilieji izotopai 184Os (0,018 %), 187Os (1,64 %), 188Os (13,3 %), 189Os (16,1 %), 190Os (26,4 %), 192Os (41,1 %)
kiekis Žemės plutoje 5·10–6 % (masės)
oksidacijos laipsnis +4, +6, +8
lydymosi temperatūra 3054 °C
virimo temperatūra 5012 °C
tankis 22610 kg/m3
kietumas pagal Brinellį 293 MPa
savitoji elektrinė varža 81,2 nΩ·m
šilumos laidumo koeficientas 87,6 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa 0,130 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo Os/Os2+potencialas +0,85

2591