osteoblãstai (osteonas + gr. blastos – užuomazga), osteoblastoctai, žmogaus ir stuburinių gyvūnų kaulinio audinio ląstelės, gaminančios kaulo organinę dalį. Kilę iš mezenchiminės kilmės osteogeninių ląstelių. Kubiški ar daugiakampiai, 15–30 μm dydžio, turi ataugas. Jomis jungiasi vienas su kitu, daug organelių, būdingų sekretuojančiai ląstelei. Gausūs besiformuojančiame, augančiame kaule, ir tose vietose, kur kaulas persitvarko. Osteoblastai gamina ir išskiria kaulinio audinio tarpląstelinę medžiagą (matricą), susidedančią iš kolageninių skaidulų ir nedidelio kiekio pagrindinės medžiagos (chondroitino sulfato, osteonektino, osteopontino ir kitos). Kol matrica nemineralizuota, ji vadinama osteoidu. Osteoblastai išskiria medžiagas, reikalingas kaulo mineralizacijai. Matricoje nusėda apatitai, kalcio fosfatas, kitos neorganinės medžiagos ir ji tampa kieta. Esantys mineralizuotoje matricoje osteoblastai virsta osteocitais. Normaliai osteoblastų veiklai reikalingas kalcis, fosforas, vitaminai A, C, D ir kitos medžiagos kaului augti ir persitvarkyti. Šiuos procesus reguliuoja parathormonas, kalcitoninas, somatotropinis (augimo), lytiniai ir kiti hormonai.

2064