osteoklãstai (osteonas + gr. klastos – suardytas), osteoklastoctai, žmogaus ir stuburinių gyvūnų kaulinio audinio ląstelės, gebančios ardyti kaulą ir sukalkėjusią kremzlę. Osteoklastai susidaro susiliejant monocitų pirmtakams. Osteoklastai dideli (20–100 μm dydžio), apvalūs ar ovalūs (paviršius, kuriuo priglunda prie kaulo, yra gausiai klostuotas), daugiabranduoliai (turi 5–20 ir daugiau branduolių), gausūs lizosomų ir pūslių, nesidalija, gali judėti. Išskiria fermentus, kurie ardo kaulo matricą, rezorbuoja ją, išgraužia joje erozines daubas, kurios vėliau tampa kaulinėmis ertmėmis ar užpildomos naujais osteonais. Osteoklastai dalyvauja kaulo formavime, augime, nuolatiniame jo persitvarkyme, svarbūs kalcio apykaitai tarp kaulų ir kraujo. Jų aktyvumą reguliuoja parathormonas, kalcitoninas, vitaminas A.

2064