paauksuotieji dirbiniai iš Kernavės 13–14 a. kapinyno: a – paauksuotos apgalvio plokštelės iš kapo nr. 82, b – paauksuoti auskarai iš kapo nr. 133 (saugoma Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos muziejuje)

paauksúotieji dirbinia (archeologijoje), archeologinėse kultūrose randami auksu padengti daiktai. Dažniausiai randama papuošalų ir indų. 2 tūkstantmetyje pr. Kr. tokių dirbinių aptinkama Azijoje ir Europoje.

paauksuotieji dirbiniai Lietuvoje

Lietuvoje paauksuotųjų dirbinių aptinkama retai, daugiausia rasta atvežtinių papuošalų: 1–4 a. po Kr. datuojama segė rasta Noruišių pilkapyne (manoma, iš Panonijos provincijos), žalvarinės laiptelinės segės, dengtos aukso folija, fragmentas iš Paragaudžio kapinyno (iš Vyslos žemupio) ir diržo sagtis iš Jogučių kapinyno (atvežta iš Skandinavijos); 5–6 a. datuojamos lankinės segės iš Vidgirių, Plinkaigalio kapinynų ir Taurapilio pilkapyno, kalavijo makštys iš Taurapilio pilkapyno, diržo sagtis ir jos fragmentas iš Ziboliškių III ir Paduobės pilkapynų, pirštuotosios segės ir antkaklių fragmentai iš Sudotos pilkapynų (manoma, importuoti iš Dunojaus baseino); 9–11 a. skandinaviška apvalios dėžutės formos segė iš Stragnų ir Lazdininkų kapinynų. Dalis paauksuotų dirbinių gaminti Lietuvos meistrų. Kernavės kapinyne (datuojamas 13–14 a.) rasta 15 paauksuotų apgalvio plokštelių, jų gamybai skirtų žalvarinių matricų, t. p. analogų to meto Europoje neturinčių paauksuotų auskarų zoomorfiniais galais.

V. Šimėnas Prehistoric art in the Baltic region / Vilniaus dailės akademijos darbai t. 20 Vilnius 2000; G. Vėlius Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a. Vilnius 2005.

1569