pãlijus (lot. pallium), senovės romėnų platus apsiaustas. Senovės graikų himatijo atitikmuo. Siūtas iš balto vilnonio audinio, platėjančios pelerinos pavidalo, įvairiai klostytas, kartais susegamas fibulomis. Palijaus kraštu dažnai būdavo pridengiama galva. Naudotas ir kaip patiesalas, apklotas. Senovės Romos respublikos laikotarpio viduryje palijų pakeitė toga, bet jį tebenešiojo mokslininkai ir filosofai. Viduramžiais palijų dėvėjo imperatorius. Analogiškas senovės romėnių moterų apsiaustas vadintas pala.