papirològija (papirusas + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), pagalbinė istorijos mokslo disciplina. Paleografijos šaka. Tiria ir klasifikuoja papirusus pagal jų radimo vietą ir turinį, interpretuoja ir leidžia senovės Egipto ir antikinių valstybių istorinius šaltinius, parašytus papiruso ritiniuose, pergamente, molinėse ir medinėse lentelėse. Papirologija atsirado 19 a. pabaigoje, kai buvo imta studijuoti ir versti į kitas kalbas 1877–78 Egipte rastus papirusus. Svarbiausi papirusų saugojimo ir tyrimo centrai: Berlyno valstybiniai muziejai, Britų muziejus (Londonas), Kairo muziejus, Luvras (Paryžius), Ermitažas (Sankt Peterburgas).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.