partizãninis kãras, karinės ir pusiau karinės operacijos priešo užimtoje arba nedraugiškoje teritorijoje, atliekamos nereguliarių, daugiausia iš vietinių gyventojų sudarytų, kovos būrių. Priešo užnugaryje gali veikti ir reguliarioji kariuomenė. Kaip partizaniniai dažnai vyksta pilietiniai arba nacionalinio išsivadavimo karai. Partizaninio karo pagrindinis tikslas − nedideliais išpuoliais alinti ir silpninti priešą, o sustiprėjus − organizuoti savo reguliarius karinius darinius, pajėgius rengti dideles puolamąsias operacijas. Partizaninio karo taisyklės įtvirtintos Hagos konvencijoje (1907), Ženevos konvencijose (1949) ir jų Papildomuose protokoluose.

Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. LIETUVOS PARTIZANINIS KARAS 1944–53

645