pašarnės miẽlės, mielės, auginamos gyvūninės ar augalinės kilmės substrato (melasos, alkoholio, krakmolo, vaisių sulčių, pieno išrūgų ir kitose) terpėse. Jų gamybai naudojamos Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis ir kitų rūšių mielės. Gautas produktas džiovinamas. Sausos mielės yra rudi arba šviesiai pilki milteliai ar žvyneliai. Pašarinės mielės turi daug baltymų (40–52 %), lizino, metionino su cistinu, treonino ir kitų nepakeičiamųjų aminorūgščių, B grupės vitaminų (išskyrus B12). Ultravioletine spinduliuote švitintos pašarinės mielės turi ir vitamino D2. Mielės spartina gyvulių augimą, didina jų produktyvumą, išaugintos ant celiuliozės hidrolizatų vadinamos hidrolizinėmis. Tinka visų rūšių ir grupių gyvuliams šerti. Jų dedama į kombinuotuosius pašarus (1–5 %) arba duodama kaip raciono priedas (karvėms apie 500 g, paršavedėms iki 300 g per parą). 1 kg mielių sausosios medžiagos turi 12,1 MJ apykaitos energijos, 506 g baltymų, 343 g neazotinių ekstraktinių medžiagų. Pradėtas gaminti pašarinio lizino koncentratas (PLK). Jis skystas, miltelių ar granulių pavidalo. Skystas ir granuliuotas PLK turi 7, sausas – 14 % gryno lizino. Kiaulėms į pašarinius miltus dedama iki 30 g negranuliuoto PLK, į kombinuotuosius pašarus – iki 15 gramų. Granuliuoto dedama dvigubai daugiau. Skystas PLK – rusvas specifinio kvapo skystis, turintis 40–50 % sausųjų medžiagų, jo pH yra 4–5. Vasarą skysto PLK 30–50 kg masės kiaulėms į jovalą dedama 25–30 g, žiemą 30–40 g, baigiamoms penėti 51–100 kg masės kiaulėms atitinkamai 20–50 g ir 50–54 gramai.

2499

-mielės