pasitiktnės kautỹnės, puolamųjų kovos veiksmų rūšis, kai tuo pačiu metu abi junginių dydžio kovojančios šalys siekia savo užduotis vykdyti puolimu. Prasideda pradiniu karo laikotarpiu junginiui žygiuojant į gynybos pozicijas, gynybos metu judant į išsiskleidimo prieš kontrsmūgį ruožą, antriesiems ešelonams (operaciniams rezervams) susidūrus su priešo aeromobiliaisiais (oro šturmo) dariniais, operaciniais oro ir jūrų desantais ir kitomis į gynybos gilumą prasiveržusiomis judriosiomis operacinėmis priešo grupuotėmis, pereinant į puolančio priešo kontrpuolimą, atremiant jo kontrsmūgius ir triuškinant rezervus. Dažniausiai pasitiktinėse kautynėse dalyvauja armija arba armijos korpusas. Pasitiktinių kautynių eigą sudaro: kovojančių šalių suartėjimas, kautynių pradžia (ugnies smūgiai pasitiktai priešo grupuotei, priešakinių būrių, aeromobiliųjų pajėgų, avangardų, dengimo dalinių veiksmai, kuriais užgrobiami svarbūs vietovės ruožai), pagrindinių pajėgų veiksmai (jų išsiskleidimas, stojimas į kautynes ir puolimas) ir karo veiksmų baigtis (vienos šalies pajėgų perėjimas į gynybą arba atsitraukimas, kitos šalies pajėgų tolesnis puolimas arba persekiojimo pradžia). Per pasitiktines kautynes, ypač jų pradžioje, daliniai ir smulkesni junginiai (brigados, divizijos) kaunasi pasitiktiniuose mūšiuose.

645