patriarchãliniai verga, šeimynškiai, klasinės visuomenės susidarymo laikotarpiu nelaisvieji žmonės (belaisviai, skolininkai). Lietuvoje iš pradžių priklausė giminei ir šeimai kaip nevisateisiai jos nariai. Stiprėjančią baltų gentinę diduomenę daugiausia išlaikė patriarchalinių vergų darbas.
Minimi 9 a. pabaigoje anglosaksų keliautojo Wulfstano, kuris lankėsi prūsų (aisčių) krašte.
Klostantis baltų feodaliniams santykiams patriarchalinių vergų įgijo ir kariauninkai (kariauna). Patriarchalinių vergų daugėjo 13 a. Vokiečių ordinui užkariavus prūsus ir kitus vakarų baltus, riteriams laisvuosius žmones verčiant vergais, vėliau – baudžiauninkais. Ankstyvojo feodalizmo laikais (13 a.–14 a. pabaiga) Lietuvoje patriarchaliniai vergai virto nelaisvosios šeimynos nariais baudžiauninkais, bet iki 17 a. pabaigos buvo vadinami šeimyniškiais.
J. Jurginis Patriarchaliniai vergai Lietuvoje / LTSR MA darbai. Serija A 1960 t. 1(8).
683