plaũčių vėžỹs, plaučių piktybinis navikas. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 1,4 milijono, Lietuvoje apie 1300–1500 naujų susirgimų plaučių vėžiu. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, labiausiai paplitęs tarp vyrų, moterys serga gerokai rečiau, bet jų sergamumas per pastarąjį dešimtmetį didėja. Plaučių vėžys yra viena pagrindinių vyrų mirštamumo nuo vėžio priežasčių. Nustačius plaučių vėžio diagnozę, tik vienas iš 20 ligonių išgyvena penkerius metus. Susirgimą skatina cigarečių dūmuose esantys kancerogenai (apie 90 % sergančių plaučių vėžiu vyrų ir moterų yra rūkantys), darbas ar sąlytis su radono dujomis, asbestu (medžiaga, iki 1970 naudota pramonėje, laivų ir pastatų statyboje), kitais chemikalais (arsenu, vinilchloridu, nikelio chromatu, dervų produktais, dujomis ir eteriniais chlorometilais), netinkama mityba, hipodinamija, paveldimumas. Navikinį audinį sudaro bronchų gleivinės pakitusios epitelinės ląstelės. Didesniame bronche augantis plaučių vėžys vadinamas centriniu, smulkiame – periferiniu plaučių vėžiu (dažniausia būna besimptomis, aptinkamas profilaktiškai sveikatą tikrinant atlikus krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą). Pagal navikinių ląstelių morfologinę sandarą plaučių vėžys skirstomas į smulkiųjų (mažųjų) ląstelių (ląstelės panašios į avižas, greitai auga ir išplinta į kitus organus) ir nesmulkiųjų ląstelių (sudaro apie 80 % visų atvejų). Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys pagal piktybinių ląstelių tipą skirstomas į plokščiųjų ląstelių (sudaro apie 33 % visų nesmulkiųjų ląstelių vėžio atvejų, dažniausia atsiranda didesniuose bronchuose, ilgai neišplinta), adenokarcinomą (liaukinių ląstelių vėžys, sudaro apie 25 %, dažniausiai auga išilgai išorinio bronchų paviršiaus), stambiųjų (didžiųjų) ląstelių (sudaro apie 16 %, dažniausia pažeidžia smulkiuosius bronchus). Dažniausia plaučių vėžys plinta (metastazuoja) į limfmazgius, smegenis, kaulus, kepenis, antinksčius. Dauguma plaučio vėžio požymių (kosulys, kuris stiprėja ar dažnėja, krūtinės, pečių ar nugaros stiprėjantis skausmas, atkosėjimas skrepliais su kraujo priemaiša, dusulys, užkimimas) atsiranda ligos vėlyvoje stadijoje. Kartu dažnai būna bendrųjų vėžio simptomų – silpnumas, kūno masės mažėjimas, lėtinis nuovargis, galvos, kaulų skausmas ir kiti. Diagnozuojama atlikus bronchoskopiją, biopsiją, skreplių tyrimą, radiologinius, fotodinaminius, citometrinius tyrimus. Gydoma operuojant, jonizuojančiąja spinduliuote, chemoterapija, biologine terapija. Mirštamumas nuo plaučių vėžio sudaro apie 19,7 % visų mirčių nuo vėžio. Plaučių vėžys pasižymi tuo, kad net ir ankstyvose stadijose išgyvenamumas yra mažas: per 1 metus nuo diagnozės nustatymo miršta beveik 70 % ligonių.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką