prienosniai añčiai (sinus paranasales), veido kaulų ertmės, susisiekiančios su nosies ertme. Pleištinis antis atsiveria į nosies ertmės viršutinį užpakalinį kampą, akytkaulio antis – į nosies ertmės landą: akytkaulio užpakalinės ląstelės – į nosies viršutinę landą, akytkaulio vidurinės ir priekinės ląstelės – į nosies vidurinę landą. Ten pat atsiveria kaktinis antis ir žandinis antis. Žandinis antis yra didžiausias – apie 5,9 cm3, jis talpesnis už visus kitus ančius. Prienosinius ančius plonu sluoksniu iškloja labai mažai liaukų turinti gleivinė (nosies gleivinės tąsa), kurią dengia vienasluoksnis kubinis arba plokščiasis epitelis. Prienosinių ančių vidų užpildo oras. Prienosiniai ančiai susiformuoja įvairiu laiku: pleištinis ir žandinis pradeda ryškėti vaisiaus penktojo mėnesio pabaigoje, akytkaulio ląstelės – prieš pat gimimą, kaktinis antis – lytinio brendimo pabaigoje. Naujagimio prienosiniai ančiai yra duobučių pavidalo, vaikui augant jie giliau įsiterpia į kaulus. Prienosiniai ančiai drėkina ir šildo kvėpuojamąjį orą, kalbant rezonuoja garsą. Dažniausia liga – uždegimas (sinusitas).