Pròklas (Proklos) apie 410Konstantinopolis 485Atėnai, graikų filosofas. Vėlyvojo neoplatonizmo Atėnų mokyklos atstovas.
Išsilavinimas
Studijavo filosofiją, retoriką, matematiką Aleksandrijoje ir Atėnuose.
Filosofijos bruožai
Platoną interpretavo remdamasis Plotinu. Šio emanacijos teorijai siekė suteikti sistemiškumo ir vienalytiškumo. Formulavo trejybės sampratą, jos elementais laikė vienį, begalybę ir ribą. Plėtojo vienio dialektiką, siekė apibūdinti daugį kaip vienį ir vienį kaip daugį, atskleisti formas, kurias įgyja vienis.
Vienybės samprata
Pirmąjį pradą laikė ne būtimi, o vienybe. Ši pradinė absoliuti vienybė (Dievas) sukuria daugybę daiktų vienių, grynųjų skaičių. Jie yra mąstantys daiktų pradai, dėl kurių daiktai dalyvauja absoliučioje vienybėje. Viskas savyje turi grožio, tiesos ir simetrijos vienybes.
Meilė grožiui
Meilę grožiui (gr. eros), tiesą ir tikėjimą laikė dvasios aukščiausiu pakilimu. Meilė grožiui padeda pasirengti dieviškajai išminčiai, kurią atveria tiesa.
Tikėjimo samprata
Svarbiau už viską yra tikėjimas, kuriame nurimsta bet kokia pažintinė veikla ir stoja tyla, t. y. mistinė pagava to, kas nepažinu, bet visų tobuliausia. Ši mistinė būsena yra intelektinio, dorovinio ir religinio gyvenimo tikslas ir riba.
Kitos idėjos
Proklas nagrinėjo antikos dievų filosofinę reikšmę. Atlikdavo įvairias religines apeigas, magijos veiksmus, sukūrė himnų dievybėms.
Veikalai
Parašė Euklido, Platono veikalų komentarų. Svarbiausi veikalai: Apie Platono teologiją, Teologijos elementai, Apie rutulį.
L: A. Uždavinys Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija Vilnius 2002.