Romano Guardini

Guardini Romano (Romanas Gvardnis) 1885 02 17Verona 1968 10 01Miunchenas, vokiečių katalikų teologas, religijos filosofas. Habil. dr. (1922). 1906 studijavo teologiją Freiburgo, 1907 – Tübingeno universitete. 1910 įšventintas kunigu. Dirbo pastoracinį darbą Vokietijoje. Nuo 1952 popiežiaus rūmų prelatas. Religijos filosofijos profesorius Berlyno (1923–39, nacių nušalintas nuo pareigų), Tübingeno (1945–48), Miuncheno (1948–62) universitete. Tyrinėjo krikščioniškąją pasaulėžiūrą, krikščioniškosios egzistencijos santykį su pasauliu; teigė, kad krikščionybės negalima tapatinti su istoriniais faktais, metafizikos, etikos sistemomis. Pabrėžė liturgijos reikšmę religiniame auklėjime (knyga Apie liturgijos dvasią / Vom Geist der Liturgie 1918), aiškino vidurinių amžių filosofijos simbolizmą ir mokymą pavyzdžiais (knygos Šv. Bonaventūro mokymas apie išganymą / Die Lehre des heiligen Bonaventura von der Erlösung 1921, Naujųjų laikų pabaiga / Das Ende der Neuzeit 1950). Teologijoje taikė fenomenologinį metodą (Viešpats: Svarstymai apie Jėzaus Kristaus asmenį ir gvenimą / Der Herr: Betrachtungen über die Person und das Leben Jesu Christi 1937). Pateikė Augustino, Dante’s, Sokrato, R. M. Rilke’s, J. C. F. Hölderlino, F. Dostojevskio ir kitų kūrėjų bei jų veikalų filosofinių interpretacijų (Aurelijaus Augustino atsivertimas / Die Bekehrung des Aurelius Augustinus 1935, Angelas Dante’s „Dieviškojoje komedijoje“ / Die Engel in Dantes Göttlicher Komödie 1937, Sokrato mirtis / Der Tod des Sokrates 1940); teigė, kad istorinių asmenybių didingumas suprantamas tik empatiškai patyrus jų išgyvenimus. Pabrėžė, kad istorijos fenomeno prasmė atsiskleidžia amžinumo ir laikinumo perskyroje, asmenybėje nuolat reiškiasi baigtinumo ir begalybės paradoksas – baigtinė būtis įprasminama tik jos dalyvavime begalybėje (Dieve – baigtinybės kūrėjuje). Knygoje Išganytojas mite, apreiškime ir politikoje / Der Heilbringer in Mythos, Offenbarung und Politik (1945, lietuvišku pavadinimu Išganytojai: mitas, apreiškimas, politika 1994) pateikiami teologiniai, politiniai svarstymai apie A. Hitlerį, knygoje Laisvė, Dievo malonė, likimas (Freiheit, Gnade, Schicksal 1948), Valdžia (Die Macht 1951) analizuojama asmenybės egzistencija visuotinai racionaliame pasaulyje.

2271