Rùsijos ginklúotosios pãjėgos
Formuojamos iš 18–27 m. amžiaus šauktinių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Šalis turi branduolinį ginklą: 13 000 kovinių galvučių (2020). 4 karinės apygardos: Vakarų (centras – Sankt Peterburge), Centrinė (centras – Jekaterinburge), Pietų (centras – Rostove prie Dono) ir Rytų (centras – Chabarovske).
Reguliariosios pajėgos
Sausumos pajėgas (280 000 žm.) sudaro 1 komanda (12 armijų, 1 korpusas), specialusis dalinys (8 brigados, 1 pulkas), judrioji grupė (2 žvalgybos brigados, 2 tankų divizijos ir brigados, 4 šarvuotosios technikos divizijos ir 13 brigadų, 2 mechanizuotosios technikos divizijos ir 13 brigadų, 1 artilerijos divizija), raketų žemė–žemė dalinys (11 brigadų), kovinės paramos grupė (10 artilerijos, 4 raketinių salvinės ugnies sistemų, 4 inžinerijos ir 1 jūrų patrulio brigada, 7 inžinerijos pulkai, 5 branduolinės, biologinės bei cheminės brigados ir 10 pulkų), 10 logistikos ir 15 oro gynybos brigadų. Jos turi 2800 tankų, 1700 žvalgybinių šarvuočių, 5160 pėstininkų kovos mašinų, daugiau kaip 6100 šarvuočių, daugiau kaip 4342 artilerijos vienetus (1610 savaeigių pabūklų, 150 raketų žemė–oras leidimo įrenginių, apie 1720 mortyrų, apie 862 raketines salvinės ugnies sistemas), 140 nedidelio nuotolio balistinių raketų, daugiau kaip 1520 raketų žemė–oras (2020).
Sausumos pajėgų raketų sistema BM‑30 Smerch
Karines jūrų pajėgas (150 000 žm.) sudaro 4 laivynai (Šiaurės, Ramiojo vandenyno, Baltijos, Juodosios jūros) ir 1 flotilė (Kaspijos jūros). Jos turi 49 povandeninius laivus (10 su branduolinėmis balistinėmis raketomis, 39 taktinius), 1 lėktuvnešį, 4 kreiserius, 13 eskadrinių minininkų, 15 fregatų, 118 patrulinių ir pakrantės, 269 logistikos ir paramos laivus, 43 minų gaudytojus, 48 amfibijas. Jūrų aviacija (11 pulkų, 23 eskadrilės, 1 grupė; 31 000 žm.) turi 278 lėktuvus (157 kovos, 44 kovos su povandeniniais laivais, 5 patrulinius, 12 žvalgybos, 3 paieškos ir gelbėjimo, 4 elektroninės žvalgybos, 49 transporto ir 4 mokomuosius), 198 sraigtasparnius (8 atakos, 83 kovos su povandeniniais laivais, 8 elektroninius, 2 perspėjimo, 56 paieškos ir gelbėjimo, 41 transporto), 132 raketines oro gynybos sistemas. Karinėms jūrų pajėgoms priklauso jūrų pėstininkai (1 komanda, 1 specialusis dalinys, 1 judrioji grupė, 1 raketų žemė–žemė, 2 kovinės paramos brigados ir 5 oro gynybos pulkai; 35 000 žm.), Pakrančių raketų ir artilerijos pajėgos (5 brigados ir 1 pulkas; 2000 žm.; 2020).
Karinių jūrų pajėgų lėktuvnešis Admiral Kuznetsov
Karines oro pajėgas (165 000 žm.) sudaro septyni bombonešių vienetai (3 pulkai ir 4 eskadrilės), dvidešimt vienas kovos lėktuvų vienetas (19 pulkų ir 2 eskadrilės), penki žvalgybos lėktuvių vienetai (2 pulkai ir 3 eskadrilės), viena perspėjimo bei kontrolės lėktuvių ir viena degalų lėktuvų eskadrilė, trylika transporto lėktuvų vienetų (12 pulkų ir 1 eskadrilė), trylika atakos ir transportavimo sraigtasparnių vienetų (3 brigados, 8 pulkai ir 2 eskadrilės), 34 oro gynybos vienetai (9 divizijos, 24 pulkai ir 1 brigada). Jos turi 1819 lėktuvų (138 bombonešius, 888 kovos, 58 žvalgybos, 3 elektroninius, 31 elektroninės žvalgybos, 9 perspėjimo ir kontrolės, 11 vadovavimo ir valdymo, 15 degalų, 439 transporto, 227 mokomuosius), daugiau kaip 822 sraigtasparnius (apie 393 atakos, 27 elektroninius, 333 transporto, 69 mokomuosius), 620 raketų žemė–oras (2020).
Karinių oro pajėgų bombonešis Tu‑160
Kiti struktūriniai vienetai
Strateginės atgrasymo pajėgos (80 000 žm.) turi 10 branduolinių povandeninių laivų su balistinėmis raketomis, 340 tarpžemyninių balistinių raketų, 76 bombonešius, 106 palydovus, 13 radarų sistemų, 290 antžeminės gynybos sistemų. Kiti vienetai: Vadovavimo ir paramos pajėgos (180 000 žm.), Oro desanto pajėgos (4 divizijos, 5 brigados; 45 000 žm.), Specialiųjų operacijų pajėgos (2 formuotės; 1000 žm.), Geležinkelių pajėgos (4 regioninės komandos, 10 karinės tarnybos paramos brigadų; 29 000 žm.). Kariuomenės rezerve – 2 mln. žmonių (2020).
Sukarintosios pajėgos
Sukarintas pajėgas sudaro Pasienio apsaugos tarnyba (10 regioninių direktoratų, 7 grupės; 160 000 žm.), Federalinė apsaugos tarnyba (3 pulkai; 40 000–50 000 žm.), Federalinės saugumo tarnybos specialusis centras (2 formuotės; 4000 žm.), Nacionalinė gvardija (10 divizijų, 17 brigadų, 37 pulkai, 90 batalionų ir 8 eskadrilės; 2020).
Karinės bazės
Rusija karinių bazių turi Armėnijoje, Baltarusijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Moldavijoje, Pietų Sudane, Sakartvele, Sirijoje, Sudane, Tadžikijoje, Ukrainoje, Vakarų Sacharoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūroje (2020).
Tarptautinė partnerystė
Rusija – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narė (nuo 1991). Nuo 1993 12 Maskvoje veikia NVS karinio bendradarbiavimo koordinavimo centras, kuriam 50 % lėšų skiria Rusija. 1995 sukurta bendra Rusijos ir kitų NVS narių oro gynybos sistema. Rusija t. p. yra Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinė narė (nuo 1946).
Karinės išlaidos
Rusijos karinės išlaidos – 65,1 mlrd. JAV dolerių (2019), 3,9 % BVP (2019).
Rusijos kariuomenė; Rusijos karinės pajėgos
Rusijos konstitucinė santvarka