Rùsijos ginklúotosios pãjėgos
Formuojamos iš 18–27 m. amžiaus šauktinių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Šalis turi branduolinį ginklą: 13 000 kovinių galvučių (2025). 4 karinės apygardos: Vakarų (centras – Sankt Peterburge), Centrinė (centras – Jekaterinburge), Pietų (centras – Rostove prie Dono) ir Rytų (centras – Chabarovske).
Reguliariosios pajėgos
Sausumos pajėgas (550 000 žm.) sudaro 1 komanda (16 armijų, 7 korpusai), specialusis dalinys (8 brigados, 1 pulkas), judrioji grupė (3 žvalgybos brigados, 3 tankų divizijos, 2 brigados ir 2 pulkai, 17 mechanizuotosios technikos divizijų, 39 brigados ir 95 pulkai), raketų žemė–žemė dalinys (13 brigadų), kovinės paramos grupė (17 artilerijos bragadų, 2 pulkai ir 1 batalionas, 4 raketinių salvinės ugnies sistemų, 4 inžinerijos brigados, 7 inžinerijos pulkai, 1 pontininių tiltų ir 5 elektroninės brigados, 5 branduolinės, biologinės bei cheminės saugos brigados ir 10 pulkų), 11 logistikos brigadų, 16 oro gynybos brigadų ir 1 pulkas. Jos turi 2730 tankų, daugiau kaip 8 tankų paramos ir daugiau kaip 200 žvalgybinių mašinų, 3280 pėstininkų kovos mašinų, daugiau kaip 4500 šarvuočių, inžinerinių ir techninės priežiūros transporto priemonių, prieštankinių raketų, 5157 artilerijos vienetus, daugiau kaip 200 raketų žemė–žemė leidimo įrenginių, nepilotuojamų orlaivių, daugiau kaip 840 oro gynybos sistemų (2025).
Sausumos pajėgų raketų sistema BM‑30 Smerch
Karines jūrų pajėgas (119 000 žm.) sudaro 4 laivynai (Šiaurės, Ramiojo vandenyno, Baltijos, Juodosios jūros) ir 1 flotilė (Kaspijos jūros). Jos turi 51 povandeninį laivą (12 su branduolinėmis balistinėmis raketomis), 1 lėktuvnešį, 3 kreiserius, 11 eskadrinių minininkų, 20 fregatų, 124 patrulinius ir pakrančių, 284 logistikos ir paramos laivus, 44 minų gaudytojus, 43 amfibijas. Jūrų aviacija (9 pulkai, 13 eskadrilių, 2 oro gynybos divizijos ir 3 pulkai; 25 000 žm.) turi 225 lėktuvus (107 kovos, 44 kovos su povandeniniais laivais, 7 patrulinius, 6 žvalgybos, 4 paieškos ir gelbėjimo, 4 elektroninės žvalgybos, 49 transporto ir 4 mokomuosius), 140 sraigtasparnių (7 atakos, 67 kovos su povandeniniais laivais, 8 elektroninius, 2 perspėjimo, 16 paieškos ir gelbėjimo, 40 transporto), 94 raketines oro gynybos sistemas, nepilotuojamų orlaivių. Karinėms jūrų pajėgoms priklauso jūrų pėstininkai (15 specialiųjų dalinių, 1 judrioji grupė, 4 kovinės paramos daliniai; 10 000 žm.), Pakrančių raketų ir artilerijos pajėgos (5 brigados ir 1 pulkas; 2000 žm.; 2025).
Karinių jūrų pajėgų lėktuvnešis Admiral Kuznetsov
Karines oro pajėgas (170 000 žm.) sudaro 7 bombonešių vienetai (3 pulkai ir 4 eskadrilės), 25 kovos lėktuvų vienetai (23 pulkai ir 2 eskadrilės), 4 žvalgybos lėktuvių daliniai, 1 perspėjimo bei kontrolės lėktuvių ir 1 degalų lėktuvų eskadrilė, 13 transporto lėktuvų vienetų (12 pulkų ir 1 eskadrilė), 13 atakos ir transportavimo sraigtasparnių vienetų (3 brigados, 8 pulkai ir 2 eskadrilės), 41 oro gynybos vienetas (11 divizijų, 29 pulkai ir 1 brigada). Jos turi 1840 lėktuvų (127 bombonešius, 931 kovos, 62 žvalgybos, 3 elektroninius, 14 elektroninės žvalgybos, 7 perspėjimo ir kontrolės, 24 vadovavimo ir kontolės, 15 degalų, 423 transporto, 234 mokomuosius), 690 sraigtasparnių (334 atakos, 16 elektroninių, 304 transportavimo, 36 mokomuosius), nepilotuojamų orlaivių, 796 oro gynybos sistemas (2025).
Karinių oro pajėgų bombonešis Tu‑160
Kiti struktūriniai vienetai
Strateginės atgrasymo pajėgos (80 000 žm.) turi 12 povandeninių laivų su branduolinėmis raketomis, 324 tarpžemynines branduolines raketas, 71 bombonešį, 101 palydovą, raketinių gynybos sistemų, 13 radarų sistemų, 186 ilgo nuotolio oro gynybos sistemas, 68 kitas oro gynybos sistemas. Kiti vienetai: Vadovavimo ir paramos pajėgos (180 000 žm.), Oro desanto pajėgos (6 divizijos, 4 brigados; 35 000 žm.), Specialiųjų operacijų pajėgos (3 formuotės; 1000 žm.), Geležinkelių pajėgos (4 regioninės komandos, 10 karinės tarnybos paramos brigadų; 29 000 žm.; 2025).
Kariuomenės rezerve – 1,5 mln. žmonių (2025).
Sukarintosios pajėgos
Sukarintas pajėgas sudaro Pasienio apsaugos tarnyba (10 regioninių direktoratų, 7 grupės; 160 000 žm.), Federalinė apsaugos tarnyba (3 pulkai; 40 000–50 000 žm.), Federalinės saugumo tarnybos specialusis centras (2 formuotės; 4000 žm.), Nacionalinė gvardija (10 divizijų, 17 brigadų, 37 pulkai, 90 batalionų ir 8 eskadrilės; 2025).
Karinės bazės
Rusija karinių bazių turi Armėnijoje, Baltarusijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Moldavijoje, Pietų Sudane, Sakartvele, Sirijoje, Sudane, Tadžikijoje, Ukrainoje, Vakarų Sacharoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūroje (2025).
Tarptautinė partnerystė
Rusija – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narė (nuo 1991). Nuo 1993 12 Maskvoje veikia NVS karinio bendradarbiavimo koordinavimo centras, kuriam 50 % lėšų skiria Rusija. 1995 sukurta bendra Rusijos ir kitų NVS narių oro gynybos sistema. Rusija t. p. yra Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinė narė (nuo 1946), Kolektyvinio saugumo sutarčių organizacijos narė (nuo 2002).
Karinės išlaidos
Rusijos karinės išlaidos – apie 145 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 6,3 % BVP (2025).
Rusijos kariuomenė; Rusijos karinės pajėgos
Rusijos konstitucinė santvarka
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.