seniáusių laik Lietuvõs teãtras.
Teatro pradmenys
Lietuvos teatro pradmenų yra lietuvių liaudies papročiuose, tautosakoje, pagonių apeigose. Liaudies teatro tradicijos plėtotos miestų aikščių vaidinimuose.
Teatras 14 amžiuje
Teatrališkumo elementų turėjo Lietuvos kunigaikščių pramogos pilyje, garbingų svečių sutiktuvių ir valdovų vizitų į užsienio šalis etiketas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (14 a. pirmoje pusėje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (14 a. antroje pusėje) muzikantų kapelos buvo ir svarbi sudėtinė teatralizuotų žaidimų bei palydų dalis.
Teatras 16 amžiuje
16 a. viduryje Žygimanto Augusto dvare dėl Renesanso kultūros įtakos buvo populiarūs teatralizuoti maskaradai, puotos ir turnyrai (su vaidybos elementais ir kostiumais), būta cirko elementų (vaidinimus rengdavo fokusininkai, akrobatai, juokdariai, rodyti dresuoti žvėrys). 1592 Krokuvoje per Zigmanto Vazos vestuves su Ona Austre italai suvaidino populiarias Italijoje pastoralines dramas – draminę eklogę apie nimfą ir piemenį bei mitą apie Orfėją ir Euridikę (galėjo būti rodomos ir Vilniuje), kuriose veikė commedia dell’arte tradiciniai personažai dzaniai Arlekinas, Kolombina, Pulčinela.
Teatras 17 amžiuje
Zigmanto Vazos rezidavimo Vilniuje laikotarpiu (17 a. pirma pusė) karaliaus dvare vaidino anglų profesionalių dramos aktorių trupės. Apie 1616 gastroliavo aktoriaus Johno Greeno trupė, kurios repertuare buvo Chr. Marlowe Maltos žydas ir Tragiška daktaro Fausto istorija, W. Shakespeare’o Venecijos pirklys, T. Heywoodo istorinė drama Eduardas IV, T. Dekkerio ir kitų pjesės. Trupės lankėsi ir Krokuvoje; kokie spektakliai kur rodyti, nežinoma. Po kelerių metų čia vaidino Aarono Aerscheno (Askeno) trupė. Vladislovo Vazos iniciatyva karaliaus dvare pastatyta M. Scacchi ir P. Elerto drama su muzika Galatėja (1628 Varšuvoje), rodytos komedijos Paris ir Elena, Recitativa (1637). Manoma, commedia dell’arte spektakliuose Vilniuje galėjo vaidinti Flaminio Scala (1547–1624), t. p. kažkuris Andreini giminės artistų. Vaidinti Flaminio Scalos, Francesco Andreini ir kitų scenarijai.
Profesionalaus operos teatro pradžia
1635 Vilniaus Žemutinėje pilyje Vladislovas Vaza įsteigė profesionalų operos teatrą, kuriame buvo atliekami dramma per musica žanro kūriniai. 1636 09 04 pastatyta opera Elenos pagrobimas laikoma operos Lietuvoje pradžia. Vėliau pastatytos operos Andromeda (1644, Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas vienintelis žinomas šios operos libreto egzempliorius pasaulyje) ir Apviltoji Kirkė (1648). Operų libretus rašė Vladislovo Vazos dvaro poetas italas V. Puccitelli, muziką kūrė rūmų kapelos vadovas ir kompozitorius M. Scacchi. Atlikėjai – italų dainininkai ir įvairiatautės sudėties kapela (joje būta ir vietinių muzikantų, iš jų – lietuvių kilmės kompozitorius ir atlikėjas A. Gobiata). Vilniaus Žemutinės pilies teatre dirbo italų inžinieriai, architektai (architektas ir dailininkas, pirmosios operos scenografas Agostino Locci), mechanikai, dailininkai Bartolomeo Bolzoni ir Giovanni Battista Gisleni (Ghisleni, Gislenius). Spektakliams būdinga fundamentali, prabangi scenografija, primenanti architektūros statinius. Naudota sudėtinga scenos įranga: vaizdui pakeisti – pasukamos prizmės (periaktos arba telarai) su sceninio vaizdo fragmentais (jos statytos scenos šonuose) ir traukomi skydai scenos atpakalyje.
V. Puccitelli operos Elenos pagrobimas libreto viršelis (1636 išleistas Vilniaus akademijos spaustuvėje; Britų biblioteka Londone)
L: V. Maknys Lietuvių teatro raidos bruožai t. 1 Vilnius 1972; Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636: Pirmoji italų barokinė opera Lietuvoje Vilnius 2009.
24