teroro aktas Niujorke (2001 09 11)

po 2016 sprogimų Briuselyje sustiprintas saugumas mieste, patruliuojantys policininkai ir kariai tikrina norinčiųjų patekti į metro kuprines

po 2016 sprogimų Briuselyje miesto gyventojai ir svečiai gedi žuvusiųjų miesto Biržos aikštėje

teròro ãktas, siekiant įbauginti vieno ar grupės asmenų padaroma nusikalstama veika, grubiai pažeidžianti viešąją tvarką.

Teroro akto požymiai

Teroro aktas yra terorizmo viena sudedamųjų dalių. Teroro aktas gali būti įvykdomas ideologiniais, etniniais, religiniais, finansiniais, politiniais ir kitais tikslais. Būdingi įvairūs veiksmai, pvz., sprogmenų padėjimas siekiant sukelti sprogimą, sprogdinimas, padegimas, jei tai padaryta žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešoje vietoje, radioaktyviųjų, biologinių, cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų paskleidimas, jei dėl to atsirado sunkių padarinių, t. p. bendrininkų ar organizuotos grupės kūrimas siekiant atlikti teroro aktą, tokios grupės finansavimas ar kitoks rėmimas.

Teroro aktas dažniausiai būna nukreiptas prieš valdžios ir teisėsaugos institucijas (pvz., parlamentą, vyriausybę, teismą, policiją ir kita), įtakingus asmenis (pvz., prezidentą), strateginius objektus (oro ar jūrų navigacinius įrenginius, branduolinę elektrinę ir kita). Siekiama neteisėtai reikalauti iš valstybės, jos institucijos ar tarptautinės organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Pavojingumą lemia tai, kad dėl teroro akto dažniausiai žūsta ar nukenčia daug žmonių, padaroma didelė žala (pastatų ar įrenginių griūtis ir kita) ir kartu skleidžiama didelė baimė bei panika visuomenėje.

Atsakomybę už teroro aktą reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai (pvz., Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas), tarptautinėse konvencijose ir sutartyse (pvz., 1977 Europos konvencijoje dėl kovos su terorizmu; Lietuvoje įsigaliojo 1997) nustatomi draudžiami veiksmai bei numatomos poveikio priemonės. Tarptautinės sutartys ar konvencijos išskiria teroro aktą jūrose, prieš tarptautinės civilinės aviacijos saugumą, diplomatinius agentus nukreiptus teroro aktus, t. p. susijusius su įkaitų paėmimu, sprogdinimais (bombardavimu) ir kita.

Didžiausi teroro aktai

Didžiausi teroro aktai: 1910 10 01 Los Andžele, 1925 04 16 Sofijoje, 1969 12 12 Milane, 1972 09 05 Miunchene, 1974 05 15 Ma’alot‑Taršichoje (Izraelis), 2001 09 11 Niujorke ir Vašingtone, 2002 10 12 Bali, 2002 10 23 Maskvoje, 2003 02 07 Bogotoje, 2004 03 11 Madride, 2004 09 01 Beslane, 2005 07 07 Londone, 2008 11 26 Bombėjuje, 2011 07 22 Osle ir Utøyoje (Norvegija), 2013 04 15 Bostone, 2015 01 07 ir 2015 11 13 Paryžiuje, 2016 03 22 Briuselyje, 2016 07 15 Nicoje, 2017 04 07 Stokholme, 2017 05 22 Mančesteryje, 2017 06 04 Londone, 2017 11 24 Bir al Abede (Egiptas), 2019 03 15 Christchurche (Naujoji Zelandija), 2019 04 21 Kolombe, Negombe ir Battikalojoje (Šri Lanka).

Atsakomybės už teroro aktą reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) nustatyta atsakomybė už teroro aktą, t. p. terorizmo kurstymą (viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar visuomenės informavimo priemonėse išreiškiamą skatinimą įvykdyti teroro aktą ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus, teroro aukų aukų niekinimą), teroristinių grupių kūrimą. Už teroro aktą atsako fiziniai (sukakę 16 metų) ir juridiniai asmenys.

2238