Waterloo mūšis (Vaterlò mšis), Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Prūsijos kariuomenių lemiamas mūšis su Napoleono I vadovaujama Prancūzijos kariuomene. Įvyko 1815 06 18 prie Waterloo (Brabanto provincija, piečiau Briuselio) per Šimto dienų laikotarpį.
Eiga
1815 06 16 Prancūzijos kariuomenė (74 000 žm., 246 pabūklai) prie Ligny nugalėjo Prūsijos kariuomenę (69 000 žm., 189 pabūklai, vadas G. L. Blücheris). Įsakęs maršalo E. de Grouchy korpusui (33 000 žm.) persekioti Prūsijos kariuomenę, Napoleonas I pagrindines pajėgas metė prieš A. W. Wellingtono vadovaujamą Didžiosios Britanijos ir Olandijos kariuomenę (68 000 žm., 156 pabūklai). Prancūzų atakos (t. p. ir M. Ney vadovaujamos kavalerijos) buvo atremtos, jų neparėmė ir neryžtingai veikęs E. de Grouchy korpusas. Mūšio baigtį lėmė prancūzų dešiniajame sparne į mūšį įsitraukusi G. L. Blücherio kariuomenė. Persekiojami kavalerijos prancūzai ėmė bėgti. Napoleonas I paliko pakrikusią kariuomenę ir išvyko į Paryžių.
Waterloo mūšis (aliejus, 1815, dailininkas Williamas Sadleris, Pymso galerija Londone)
Waterloo mūšio vieta
Waterloo mūšio vieta (Liūto kalva)
Padariniai
Prancūzai neteko 25 000 žm. ir artilerijos, sąjungininkai – 21 000 žmonių. Po pralaimėjimo 06 22 Napoleonas I antrą kartą atsisakė sosto, Prancūzijoje buvo atkurta Burbonų dinastijos valdžia.