James William (Viljamas Džemsas) 1842 01 11Niujorkas 1910 08 26Chocorua (N. Hampšyro valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, psichologas. Vienas pragmatizmo pradininkų. H. Jameso brolis.
Išsilavinimas ir veikla
1864–69 studijavo mediciną Harvardo ir Berlyno universitetuose. 1872–1907 dėstė anatomiją ir fiziologiją, psichologiją (nuo 1880 ir filosofiją) Harvardo universitete; profesorius (1885). 1875 įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją.
William James
Idėjinės ištakos
W. Jameso teorijoms turėjo įtakos J. Locke’o, G. Berkeley, D. Hume’o, J. S. Millio idėjos.
Tyrimų sritys
Tyrinėjo pažinimo teoriją, religijos filosofiją, psichologiją.
Pragmatizmas
W. Jamesas pragmatizmą siejo su radikaliuoju empirizmu, plėtojo jį kaip metodą ir tiesos teoriją. Pagal pragmatizmo metodą teiginius vertino remdamasis iš jų einančiomis praktinėmis išvadomis, siekė grąžinti teoriją į tikrovę.
Tiesos teorija
W. Jameso tiesos teorijos požiūriu, tiesa yra minties savybė, todėl negali būti traktuojama kaip minties ir tikrovės santykis. Vienintelis tiesos kriterijus yra jos praktinis patvirtinimas – galima nauda individui. W. Jamesas buvo tiesos reliatyvumo idėjos šalininkas. Tiesos yra dinamiškos, kintančios, priklauso nuo praktinio pritaikymo, nuo to, kaip jos formuoja individo gyvenimą ir yra jam reikšmingos bei naudingos. Šį tiesos kriterijų laikė vienu iš daugelio galimų, todėl W. Jameso pragmatizmas nebuvo radikalus.
Pažinimo teorija
Spręsdamas pažinimo kilmės klausimą teigė, kad pažinimas yra praktinė veikla – numatymas, laukimas, siekimas, jame visada dalyvauja valia. Pažinimas susijęs su vertėmis ir vertinimais, todėl vertinamasis požiūris jame yra esminis. Pažinimas negali būti grynas žinojimas, todėl susijęs su tikėjimu. Kai kurie teiginiai ir numatymai negali būti empiriškai patikrinami (teiginių apie Dievo egzistavimą ir apie pasaulio prasmę teisingumas priklauso nuo tikėjimo). Šį požiūrį W. Jamesas vadino valia tikėti, vėliau – teise tikėti. Pabrėžė, kad turime teisę pasikliauti savo tikėjimu.
Formulavo tikrovės pliuralistinę teoriją (sinechizmą) – tikrovės dalys yra priklausomos nuo greta esančių dalių. Ją papildė tichizmo teorija – elementai reliatyviai nepriklauso nuo visumos.
Psichologija
Psichologijos pagrindu W. Jamesas laikė konkretų stebėjimą. Pirmasis pavartojo sąmonės srauto terminą. Paneigė empiristų plėtotą atomistinę psichikos sampratą – remdamasis patyrimu ir stebėjimu teigė, kad psichikoje nėra paprastų ir nekintamų elementų (atomų), sąmonė yra tolydi. Jos vaizdiniai visada įsipynę į derinius, jungiasi su kitais vaizdiniais, taip žmogaus sąmonėje atsiranda vis nauji vaizdinių junginiai, kurių gebėjimas susidaryti ir funkcionuoti yra paveldimi.
Psichinius reiškinius W. Jamesas apibūdino remdamasis biologiniu pagrindu – daugumą žmogaus proto savybių nulėmė biologinės priežastys, prisitaikymas prie gyvenimo poreikių ir efektyvumas. W. Jamesas pabrėžė aktyviųjų proto veiksnių svarbą – visa ko pradžia yra veikla, mintys ir juslės yra tik veiklos grandys.
Religijos samprata
W. Jameso religijos sampratą lėmė požiūris į pažinimą, t. p. patirties samprata, implikuojanti mistinius išgyvenimus. Religiją reikia aiškinti remiantis patirtimi, nes būtent ji yra bet kurios religijos pagrindas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Psichologijos pagrindai (Principles of Psychology 2 t. 1890), Valia tikėti (The Will to Believe 1897), Pokalbiai su mokytojais apie psichologiją ir su studentais apie kai kuriuos gyvenimo idealus (Talks To Teachers On Psychology; And To Students On Some Of Lifeʼs Ideals 1899, lietuvių kalba 1998), Religinio patyrimo įvairovė (The Varieties of Religious Experience 1902), Pragmatizmas (Pragmatism 1907, lietuvių kalba 1995), Daugialypė visata (A Pluralistic Universe 1909), Tiesos prasmė (The Meaning of Truth 1909), Keletas filosofijos problemų (Some Problems of Philosophy 1911), Esė apie radikalųjį empirizmą (Essays in Radical Empiricism 1912).
L: J. Wild The Radical Empiricism of William James New York 1970; L. Simon Genuine Reality: A Life of William James New York 1998.
2518