augalo žiedo sandaros schema (išilginis pjūvis): 1 – žiedkotis, 2 – žiedsostis, 3 – taurėlapis, 4 – vainiklapis, 5 – kuokelis, 6 – piestelė

žedas (flos), magnolijūnų skyriaus augalų darinys, kuriame telkiasi lytinio dauginimosi organai. Išauga iš žiedo pradmenų, kurie susidaro augimo kūgelyje vykstant ląstelių diferenciacijai. Ūglis, kurio augimo kūgelyje susidaro žiedo pradmenys, vadinama žiedkočiu, jo išplatėjusi ir sustorėjusi viršūnė (prie jos tvirtinasi visos žiedo dalys) – žiedsosčiu. Žiedsostis būna plokščias, išgaubtas arba įgaubtas. Steriliosios žiedo dalys, vadinamieji apyžiedžio lapeliai, sudaro apyžiedį, jo lapeliai gali būti diferencijuoti į taurėlapius ir vainiklapius. Aiškiai diferencijuoti taurėlapiai būna žali (juose vyksta fotosintezė, pvz., dedešvos, erškėčio, obels), kartais plėviški arba spalvoti, nepanašūs į vainiklapius, nediferencijuoti – panašūs į vainiklapius, tik sudaro vieną ar kelis išorinius apyžiedžio lapelių ratus (pvz., lelijos, šilagėlės, raganės). Diferencijuoti taurėlapiai sudaro taurelę, jie taurelėje būna laisvi, iš dalies arba ištisai suaugę. Vainiklapiai dažnai būna ryškių spalvų, rečiau blyškūs, žalsvi, laisvi, kraštais iš dalies arba visiškai suaugę, įvairių formų. Vainiklapių visuma sudaro vainikėlį (jo neturintis žiedas vadinamas bevainikiu). Vainikėlis ir taurelė saugo žiedo viduryje esančius lytinio dauginimosi organus nuo nepalankių aplinkos sąlygų poveikio ir privilioja apdulkintojus. Nuo vainikėlio į žiedo vidų būna prisitvirtinę vyriškieji lytinio dauginimosi organai – kuokeliai (jų dulkinėse susidaro ir bręsta žiedadulkės). Žiedo viduryje būna viena, kelios arba daug piestelių, kurių mezginėse susidaro ir bręsta sėklapradžiai. Žiedai, turintys kuokelius ir piesteles, vadinami dvilyčiais, turintys tik kuokelius arba tik piesteles – vienalyčiais žiedais. Jeigu žiede yra tik kuokeliai, jis vadinamas vyriškuoju (kuokeliniu žiedu), jeigu tik piestelė (ar piestelės) – moteriškuoju (piesteliniu žiedu). Žiedai, neturintys lytinio dauginimosi organų vadinami belyčiais. Visas pagrindines dalis – taurėlapius, vainiklapius, piesteles ir kuokelius – turintis žiedas vadinamas pilnutiniu, kurios nors iš dalies neturintis – nepilnutiniu. Kai kurių augalų žiedai labai redukuoti, juos sudaro tik vienas arba keli kuokeliai arba piestelės (pvz., plūdenos). Gyvūnų apdulkinamų augalų žieduose neretai būna nektaro liaukų, kurios išskiria apdulkintojus viliojantį nektarą; daugelis žiedų apdulkintojams privilioti skleidžia stiprų kvapą. Kai kurių kultūrinių augalų žiedo dalis arba visi kuokeliai būna virtę vainiklapiais. Tokie žiedai vadinami pilnaviduriais (pvz., rožių, kai kurių veislių tulpių, gvazdikų). Žiedai, kurių visos dalys išsidėsčiusios ratais, vadinami ratiškaisiais (cikliniais), kurių spirališkai – spirališkaisiais (acikliniais). Pagal simetriškumą žiedai skirstomi į taisyklinguosius žiedus (aktinomorfinius žiedus; turi daug simetrijos ašių) ir netaisyklinguosius žiedus (zigomorfinius žiedus; turi vieną simetrijos ašį). Retai pasitaiko nesimetriškų žiedų, kurie neturi nė vienos simetrijos ašies. Kuokeliuose subrendus žiedadulkėms dulkinės dulkializdžiai praplyšta ir žiedadulkės išbyra, gali vykti apdulkinimas. Ant piestelės purkos patekusios žiedadulkės sudygsta, dulkiadaigiai pasiekia mezginę ir įvyksta apvaisinimas. Iš apvaisinto sėklapradžio (kiaušialąstės) susidaro zigota, kuriai toliau dalijantis formuojasi gemalas. Iš mezginės, kartais ir kitų žiedo dalių, susidaro vaisius arba vaisynas. Žiedo sandara yra svarbus požymis, turintis didelę reikšmę augalų taksonomijai. Archajiškų augalų žiedo žiedsostis ištįsęs, žiedo dalys prie jo prisitvirtinusios spirališkai, evoliucijos požiūriu jaunesnių grupių augalų žiedo dalys prisitvirtinusios ratais. Daugelio augalų žiedai susitelkę į žiedynus, rečiau jie būna pavieniui. Manoma, maždaug prieš 200 mln. metų žiedai kilo iš sėklinių paparčių generatyvinių ūglių. Jų sutrumpėjusi ašis virto žiedsosčiu, iš mikrosporofilų susidarė kuokeliai, iš makrosporofilų – piesteles sudarantys vaislapėliai.

849