Paveldas
ir šventės lietuvių senieji papročiai mažiau nei daugelio kitų Europos tautų paveikti krikščionybės ir atspindi daugiausia žemdirbių, gyvulių augintojų, bitininkų patirtį. Daugiau
tautosaka lietuvių pasakojamąją tautosaką sudaro pasakos, pasakėčios, sakmės, pasakojimai ir atsiminimai, anekdotai. Daugiau
pasakos lietuvių pasakos skirstomos į pasakas apie gyvūnus, stebuklų pasakas, pasakas‑legendas, paraboles, novelines pasakas, pasakas apie kvailą velnią, buitines pasakas, melų, formulines pasakas ir pasakas be galo. Daugiau
ir priežodžiai patarlėms ir priežodžiams būdinga metaforinis reikšmės perkėlimas, hiperbolės, personifikacijos. Lietuvių patarlių turinys dažniausiai homocentrinis. Priežodžiais išreiškiama įvykių, situacijų, asmenų vertinimas, tam tikrais atvejais sakomos replikos. Daugiau
papročiai lietuvių jaunuolių brandos apeigos buvo atliekamos pagal kaimo bendrijos papročius, sulaukus pilnametystės. Daugiau
sakmės sakmės yra itin gausus lietuvių pasakojamosios tautosakos žanras. Jų pagrindas – koks nors įvykis. Skiriamos etiologinės, mitologinės sakmės ir padavimai. Daugiau
tautosaka lietuvių smulkioji tautosaka yra nevienalytė, jos žanrai skiriasi raiška ir funkcijomis. Pagal gyvavimo sritis skirtini keli porūšiai: šnekos tautosaka, kalbos magija, kalbos uždaviniai, kalbos žaidimai, t. p. šūksniai, žodinė reklama. Daugiau
švenčių papročiai lietuvių šeimos švenčių papročiai yra susiję su antropologiniu ciklu, apimančiu žmogaus fizinę ir transcendentinę būtį. Daugiau