Abasidai

Abasdai (‘Abbāsid), 37 arabų kalifų dinastija, valdžiusi Bagdado (Abasidų) kalifatą (749–1258, lentelė). Kildinosi iš Mahometo dėdės al Abbaso ibn Abd al Muttalibo. Dinastijos pradininkas Abu al Abasas as Safachas. 762 įkūrė Bagdadą, kuris tapo valstybės sostine. Žymiausi Abasidai: al Mansūras, Harūnas ar Rašidas, al Mamūnas. Jiems valdant Kalifatas sutvirtėjo, suklestėjo menai ir mokslai. Nuo 8 a. pabaigos Abasidų valdžia provincijose silpnėjo. 9 a.–10 a. pradžioje Persijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje kūrėsi nepriklausomos valstybės. 945 Persijos Bujidai užėmė Bagdadą ir atėmė iš Abasidų politinę valdžią, kalifai liko tik sunitų religiniais vadovais. 1258 Abasidų dinastiją nutraukė Bagdadą užkariavę mongolai.

ankstyvųjų Abasidų valdymo laikų Korano nuorašo kufiškaisiais rašmenimis fragmentas (9 a.)

1