aberãcija (lot. aberratio – nukrypimas), kampinis skirtumas tarp šviesulio regimosios ir tikrosios padėties. Atsiranda dėl baigtinio šviesos greičio c ir stebėtojo judėjimo. Aberacijos kampas priklauso nuo judėjimo greičio v bei kampo ϕ tarp krypties į šviesulį ir greičio vektoriaus: θ = arctan (v sinϕ /(c + v cosϕ)). Parinė aberacija (≤ 0,3′′) susidaro dėl Žemės sukimosi apie savo ašį, metinė aberacija (≤ 20,496′′) – dėl Žemės orbitinio judėjimo aplink Saulę, šimtmetinė aberacija – dėl Saulės sistemos skriejimo aplink Galaktikos centrą.
Metinę aberaciją 1728 atrado J. Bradley.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.