absoliuteji dỹdžiai, socialinių ekonominių reiškinių ir procesų apimties išraiška įvairiais mato vienetais (natūriniais, piniginiais, darbo).
Mato vienetų parinkimas priklauso nuo apibūdinamo reiškinio savybių ir tyrimo uždavinių.
Pagal reiškinių apimties išraiškos pobūdį absoliutieji dydžiai būna individualieji ir bendrieji. Individualieji (tam tikrų objektų) gaunami statistinio stebėjimo metu, bendrieji – sumuojant ar kitaip apibendrinant individualiuosius ir atspindi visumų apimtis.
Pagal laiką absoliutieji dydžiai skirstomi į momentinius (atsargų tipo) ir intervalinius (srautų tipo). Pavyzdžiui, kurios nors dienos šalies gyventojų skaičius – momentinis, per metus šalyje gimusiųjų – intervalinis absoliutusis dydis.
636
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.