absoliutusis konvergavimas

absoliutùsis konvergãvimas, eilučių ir integralų konvergavimo rūšis. Skaičių eilutė a₁ + a₂ + …+ a_n + … konverguoja absoliučiai, jei konverguoja eilutė, sudaryta iš jos narių absoliučiųjų didumų |a₁| + |a₂| + … + |a_n| +… . Absoliučiai konverguojančių eilučių savybės analogiškos baigtinių sumų savybėms: absoliučiai konverguojančios eilutės narius galima sukeisti vietomis; nuo to jos suma nesikeičia ir gauta eilutė konverguoja absoliučiai. Absoliučiai konverguojančias eilutes galima panariui sudėti. Analogiškai apibrėžiamas ir netiesioginių integralų absoliutusis konvergavimas: jeigu konverguoja integralas $\underset{a}{\overset{\mathrm{\infty }}{\int }}$|f(x)|dx,tai integralas $\underset{a}{\overset{\mathrm{\infty }}{\int }}$f(x)dx konverguoja absoliučiai.

Eilučių absoliučiojo konvergavimo sąvoką suformulavo A.-L. Cauchy (1833), P. G. Dirichlet (1837), B. Riemannas (1853).