ačntjabhedabheda (skr. ácintya-bhedābheda – nesuvokiamas tapatumas / netapatumas), vidurinių amžių Indijos mistiko Čaitanjos mokymu pagrįsta sistema. Ją išplėtojo gosvamis Džyva ir filosofas vaišnavas Baladeva Vidjabhušana. Ačintjabhedabheda sielos ir Brahmano santykį nusako kaip galios ir galios savininko tapatumą / netapatumą. Mokymas skiria 3 Dievo galias: 1) vidinę – Dievą, 2) išorinę – pasaulį, 3) tarpinę – laisvų individualių sielų, kurios renkasi tarp pirmų dviejų. Ačintjabhedabhedos soteriologija yra grindžiama ekstaziška meile ir atsidavimu (bhaktis).
171
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.