Adãdas (Adad), asirų vėjo, audros, žaibų dievas. Garbino akadai, babiloniečiai, asirai, kanaaniečiai, Sirijos aramėjai. Audra ir žaibai buvo Adado ženklai. Dažnai tapatintas su Baalu (dangaus valdovu). Adado sutuoktinė Astartė. Helenizmo laikais tapatintas su Dzeusu ir Jupiteriu. 2 tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje svarbiausios Adado kulto vietos buvo Chalebas, Damaskas, vėliau – Dūra Europas ir Baalbekas. Kartais vaizduojamas kaip baubiantis jautis. Buvo kuriamos Adado stelos, kuriose iškaldavo tris žvaigždes (vėliau naudotos Vakarų Europos karalių drabužių simbolikoje).
Adado statula (8 a. pr. Kr., Šamalo karalystė, dabartinė Sirija–Turkija, Pergamo muziejus Berlyne)
Adadas
548
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.